Vitorijos mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vitorijos mūšis
Arthur Wellesley duca di Wellington a Vitoria.jpg
Vitorijos mūšis
Data: 1813 m. birželio 21 d.
Vieta: į pietus nuo Bilbao, šiaurinė Ispanija
Rezultatas: sąjungininkų pergalė.

Vitorijos mūšis – susirėmimas tarp britų ir jų sąjungininkų pajėgų pavaldžių Velingtonui ir prancūzų kariuomenės vadovaujamos Žozefo Bonaparto, 1813 m. Pirėnų karo metu. Po Velingtono pergalės jo kariuomenė spalį iš Pirėnų pusiasalio įsiveržė į Prancūziją.

Padėtis prieš mūšį[taisyti | redaguoti kodą]

Po Salamankos mūšio Velingtonas ėmė vadovauti jungtinėms britų, portugalų, ispanų pajėgoms. 1813 m. vasarą jis pradėjo žygį per šiaurės Ispanija link Prancūzijos pasienio. Ispanijos karalius Žozefas Bonapartas nesprendė užkirsti jam kelią.

Mūšio eiga[taisyti | redaguoti kodą]

mūšio žemėlapis

Velingtonas įsakė pulti keturiomis kolonomis aplenkiant abu prancūzų sparnus ir smogiant į centrą. Žozefas Bonapartas įsakė trauktis, tačiau traukimasis virto jo pajėgų triuškinimu. Prancūzai paliko pabūklus ir vežimus, pilnus atsargų ir turto. Tai patraukė nugalėtojų dėmesį ir jie prancūzų nesivijo.


Commons-logo.svg Vikiteka: Vitorijos mūšis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka