Visuminė paklausa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Visuminė paklausa – (angl. aggregate demand) visa paklausa nurodytoje teritorijoje.

Visuminės paklausos apskaičiavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Visuminė paklausa susideda iš keturių makroekonominių subjektų:

  • Namų ūkių paklausa – C.
  • Įmonių paklausa – I.
  • Valstybės paklausa – G.
  • Likusio pasaulio paklausa. Lygus skirtumui tarp eksporto ir importo – švarus eksportas (NX).

Tokiu būdu mes apskaičiuosime sumą aukščiau paminėtų rodiklių: AD=C+I+G+NX

Didžiausią paklausos dalį sudaro namų ūkių sektorius, apie 40–50 %.

Neoklasikai ir keinsistai nesutaria kaip formuojasi visuminė paklausa. Pagal neoklasikų teoriją namų ūkių paklausa priklauso nuo bankų palūkanų normų. Keinsistais tvirtina, kad namų ūkių paklausa priklauso nuo suminių pajamų. Ginčai daugiausia kyla dėl supratimo, kaip funkcionuoja rinkos mechanizmas.

Visuminę paklausą lemiantys veiksniai[taisyti | redaguoti kodą]

Visuminę paklausą lemia:

  • Visuomenės turtingumas,
  • Realios palūkanos,
  • Ekonomikos pokyčių laukimas,
  • Infliacija,
  • Valiutos kurso pokyčiai,
  • Valstybės pajamos importuojant kitų valstybių prekes.