Viru kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Centrinių Andų kultūra:
Gallinazo
Šalis: Peru (šiaurinė Kosta)
Tautos:
Laikotarpis: II a. pr. m. e.-III a.
Mapa cultura gallinazo.png

Galjinaso kultūra (isp. Cultura Gallinazo), kitaip vadinama Viru kultūra (isp. Cultura Virú) – senovės Peru kultūra, gyvavusi dab. Peru teritorijos (Centrinių Andų regione) Ramiojo vandenyno pakrantėje II a. pr. m. e.-III a. Jos kultūrinis centras buvo Viru upės slėnis.

Bruožai[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūros kūrėjai buvo Salinaro kultūros palikuonys. Jie sukūrė sudėtingas irigacines sistemas Viru, Čikamos ir Močės upių slėniuose, kur vertėsi žemdirbyste: augino kukurūzus, pupeles, moliūgus, juką, medvilnę, ankštinius pipirus ir lukumą (pouteria lucuma).

Žymiausia kultūros vietovė ir tikriausiai politinis hipotetinės valstybės centras buvo Galjinaso archeologinė vietovė prie Viru upės. Čia randama maždaug 5 km² ploto gyvenvietė su religiniais, administraciniais ir gyvenamasiais statiniais. Svarbiausiomis kultūros gyvenvietėmis laikomos San Juan, Napo, Sarraque, Tomabal ir kt. Klestėjimo laikotarpiu kultūra įtakojo visą šiaurinę Kostos atkarpą nuo Lečės iki Uarmėjo.

Galjinaso kultūra išvystė gana aukšto lygio keramiką, kuriai būdingas raudonas fonas su baltais ornamentais, nors pasitaiko ir negatyvinių vaizdų, juodos spalvos panaudojimo. Jos kūrėjai pirmieji ėmė gaminti portretinę keramiką, kuria vėliau pagarsėjo močikai.

Vėlyvuoju laikotarpiu šiauriniame kultūros areale suklestėjo Močės kultūra, kuri vėliau visiškai užgožė Galjinaso kultūrą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Galinaso arba Viru kultūra (isp.)