Virginijus Veilentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas Virginijus Veilentas

Virginijus Veilentas (g. 1961 m. kovo 1 d. Panevėžyje) – kunigas, pedagogas, žurnalistas, lakūnas, Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas.

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Panevėžio V vidurinę mokyklą ir Kauno kunigų seminariją. Įšventintas kunigu 1985 m. balandžio 14 d. 1993 m. baigė socialinių komunikacijų studijas Romos Popiežiškajame saleziečių universitete, 2005 m. Popiežiškojo Grigaliaus universiteto Misiologijos fakultete apgynė daktarinę disertaciją. 1993 m. gavo piloto licenziją.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1985–1987 m. Anykščių parapijos vikaras, 19871990 m. Karsakiškio parapijos klebonas. Nuo 1989 m. katalikiško dvisavaitinio žurnalo „Katalikų pasaulis“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, o 1990 metais dar prisidėjo ir to paties pavadinimo leidyklos prie Lietuvos Vyskupų konferencijos direktoriaus pavaduotojo pareigos. Nuo 1991 m. Vatikano radijo lietuviškų laidų redaktorius, 19952005 m. lietuviškų laidų vadovas. 20022005 m. Italijos Lietuvių bendruomenės valdybos narys. 2003 m. rugsėjo 22 d. – 2005 m. Lietuvių katalikų sielovados Italijoje koordinatorius, laikė pamaldas Romos lietuviams Santa Lucia della Tinta bažnyčioje ir Šv. Petro bazilikos lietuvių koplyčioje. 2005 m. priskirtas Lietuvos kariuomenės ordinariatui kaip Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas. Vilniaus kunigų seminarijos ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas.

2005 m. apdovanotas Sausio 13 d.–osios atminimo medaliu, 2007 – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Veilentas, Virginijus. L’Ostpolitik come forma d’inculturazione: l’esperienza della Chiesa in Lituania negli ultimi decenni del XX secolo. Romae: Pontificia universitas gregoriana, 2005.