Viršvyriausybinė teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Viršvalstybinė teisė)

Viršvalstybinė teisė, viršnacionalinė teisė – teisės normos, pagal teisinę galią viršesnės už nacionalinę teisę ir nuo jos nepriklausančios, privalomos atitinkamoms valstybėms, viršvalstybinės organizacijos narėms.

Viršvalstybinė teisė įgyvendinama specialių institucijų pagalba. Priešingai nei tarptautinė teisė, kurios normų laikymasis ir vykdymas dažnai priklauso nuo tarptautinės teisės subjektų geros valios, viršvalstybinė teisės ir jos privalomumas garantuojamas atitinkamo specialaus administracinio mechanizmo dėka.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1951 m. balandžio 18 d. Paryžiuje sudaryta Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartimi įsteigus pirmąją istorijoje viršvalstybinę organizaciją (Europos Anglių ir Plieno Bendrija, EAPB), buvo sukurtos prielaidos ir viršvalstybinei teisei, kadangi buvo sukurta atskira valstybėms narėms nepavaldžia institucijų sistema, pagrįsta viršnacionalinės teisės normomis.

Kiti pavyzdžiai – ES teisė, Afrikos Sąjungos teisė.