Vingulmarkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rytų Norvegijos regionas:
Vingulmörk
Bygdøy lovely.jpg
Šalis: Norvegija (Oslas, Akešhiusas, Estfoldas, Biuskeriudas)
Tautos: norvegai
Miestai: Oslas
Kart Viken Oslofjord.jpg
Regionas Vikeno žemėlapyje

Vingulmarkas (norv. Vingulmǫrk) – istorinis-geografinis regionas Norvegijoje, Rytų Norvegijos pajūrinėje dalyje (Vikene). Apima dabartines Norvegijos apskritis Akešhiusą (vakarinę dalį), Oslą, Estfoldą ir pietrytinį Biuskeriudą. Didžiausias miestas – Oslas.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Regionas išsidėstęs Skagerako pakrantėje ir apima Oslo fjordą. Tikriausiai jis davė pavadinimą regionui, mat Oslo fjordas čia sudaro kablį, o vingull greičiausiai kilo iš senovės skandinavų žodžio vingr, t. y. "vinguriuoti". Mǫrk, kai ir kitose germanų kalbose, reiškia pasienio teritoriją, marką.

Į vakarus nuo jo buvo Vestfoldas, o į pietryčius - kitas Vikeno regionas Ranrikė. Šiaurės rytuose regionas perėjo į aukštumas - Romerikę, o šiaurės vakaruose - į Ringarikę. Regionui būdingos pajūrio lygumos. Teka didžiausia Norvegijoje upė - Gloma.

Dabar senajame Vingulmarke Norvegija išskiria mažesnius istorinius-geografinius regionus:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vingulmarkas ir kitos karalystės apie 820 m.

Vingulmarkas yra vienas svarbiausių Norvegijos valstybingumo židinių. Iš čia vikingai rengė grobiamuosius žygius. VII a. čia susiformavo atskira Vingulmarko karalystė, kuri turėjo lyderiaujantį vaidmenį kitų Vikeno karalysčių (Vestfoldo, Grenlando, Ranrikės) atžvilgiu. Jų visų atstovų susirinkimo vieta Borgas buvo Vingulmarko teritorijoje. Susirinkimas vadinosi Borgartingas.

Iš pradžių Vingulmarką valdė vietinė dinastija, tačiau nuo VIII a. čia įsitvirtino Inglingai, tuo metu valdę Vestfoldą ir Romerikę. Ingingų atstovas Gudriodas Medžiotojas paveldėjo Vingulmarko sostą. Tačiau po jo mirties jo sūnūs Halfdanas Juodasis ir Olavas Gudriodsonas nebegavo Vingulmarko, nes čia valdžią paėmė Alfgeiras, o po to - jo sūnus Gandalfas Alfgeirsonas. Po šio mirties apie 768 m., jo trys sūnūs kovojo su Vestfoldo Halfdanu ir pralaimėjo. Pastarasis gavo Vingulmarką ir tapo jo karaliumi. Tai buvo nepriklausomos Vingulmarko karalystės pabaiga.

Vestfoldo karalius Haraldas Gražiaplaukis 872 m. suvienijo didžiąją dalį Norvegijos, tačiau netrukus valdas padalijo tarp savo sūnų. Karalystės politinį centrą jis perkėlė į Vakarų Norvegiją, o Vingulmarką gavo jo sūnus Olavas Haraldsonas. Jis vėliau gavo valdyti ir Vestfoldą, kuomet jo karalių Bjorną nužudė Erikas Kruvinasis Krivis. Valdant Norvegijos karaliams Hakonui I ir Haraldui II, Olavo sūnus Trygvė valdė visą Vikeno regioną ir rengė grobiamuosius žygius.

Vėliau Vingulmarkas, kaip ir visas Vikenas, atiteko Danijai, kuri čia viešpatavo tiesiogiai. Norvegijoje XI a. į valdžią grįžus Gražiaplaukio dinastijai, visos karalystės buvo panaikintos ir čia sukurta Vingulmarko apskritis, tačiau jai priklausė tik nedidelės sritys pajūryje. Nuo XII a. perėjus į syssel sistemą, Vingulmarke sukurtos dvi apygardos - Oslo apygarda (Oslosysle) šiaurėje ir Borgo apygarda (Borgarsysle) pietuose.

1308 m. sukūrus lėnus, regionas priskirtas Akešhiuso lėnui (nuo 1662 m. - amtui).

Žinomi konungai[taisyti | redaguoti kodą]