Vingrių šaltiniai
Vingrių šaltiniai – vieni labiausiai žinomų Vilniaus miesto šaltinių, kurių vanduo XVI a. buvo naudojamas pirmam centralizuotam Vilniaus vandentiekiui.[reikalingas šaltinis] XIX a. – XX a. šaltinių vandenį naudojo greta stovėjusi pirtis.[1] Šis šaltinis gyvas ir dabar, tačiau jis kanalizuotas ir paslėptas nuo žmonių akių betoniniuose rezervuaruose. Jo vanduo naudojamas miesto gatvėms laistyti ir gaisrininkų reikmėms.[reikalingas šaltinis]
Apie Vingrių šaltinius rašė Adomas Honoris Kirkoras. Jų vanduo tekėjęs keturiais vamzdžiais, buvusiais po žeme, o viena iš siurblinių buvusi Šv. Jono bažnyčios papėdėje. Dėl to miestiečiai šiais vamzdžiais tekėjusį vandenį vadinę šv. Jono vandeniu.[2]
1986 m. Vingrių šaltiniai paskelbti hidrologiniu gamtos paminklu, o 2005 m. jų teritorija įtraukta į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą.[2]
2020–2021 m. planuojama atidengti šaltinių prieigas, šaltinių vandens tėkmę nukreipiant atvirais betoniniais latakais. Šalia šaltinio bus suformuota viešoji erdvė.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Pirties pastatas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-09-19.
- ↑ 2,0 2,1 Vingrių šaltiniai, VilniusGo. Nuoroda tikrinta 2021-01-25.
- ↑ https://conresta.lt/portfolio/viesosios-erdves-tvarkymas-pietineje-tikslineje-teritorijoje-prie-vingriu-gatves/