Vincentas Astasevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vincentas Astasevičius (1885 m. sausio 23 d. Suvalkų Kalvarijoje1946 m. gegužės 1 d. Seinuose) – Romos katalikų prelatas, Lenkijos lietuvių teisių gynėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1899 m. baigė dviklasę Kalvarijos pradinę mokyklą ir dirbo miestelio vaistininko padėjėju. Kai 1893 m. mirė tėvas, liko vienas su motina, nes keturi broliai ir seserys buvo mirę prieš tai. 1909 m. eksternu baigė Marijampolės gimnaziją ir buvo priimtas į Seinų kunigų seminariją. 1914 m. įšventintas kunigu ir paskirtas Berglavo parapijos vikaru. 1915-18 metais vokiečių okupacinės valdžios kalintas lageriuose Vokietijoje. 1918-21 m. vikaravo Berglave. 1921-25 m. Augustavo mokyklos direktorius. Nuo 1925 m. iki mirties – Seinų bažnyčios klebonas.

Kunigavo Seinuose sudėtingu laikotarpiu, kai karinis konfliktas tarp Lietuvos ir Lenkijos tik buvo pasibaigęs. Lietuvių tikintieji reikalavo platesnių teisių bažnyčioje, net norėjo steigti atskirą lietuvišką Seinų parapiją, o Vincentas Astasevičius ieškojo kompromisų. 1927 m. prašė vyskupo pagelbėti areštuotiems Gyvojo rožančiaus būrelio vadovams ir šv. Kazimiero draugijos nariams – lietuviams. Savarankiškai išmoko lietuvių kalbą ir bažnyčioje pamokslus sakė lietuviškai. 1935 m. pašventino Vytautui Didžiajam skirtą kryžių Žagariuose. 1945 m. nesutiko nutraukti šv. Mišių aukojimą lietuvių kalba Seinų bažnyčioje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]