Vincas Laurynaitis
Vincas Laurynaitis (1904 m. spalio 24 d. Antabūdis, Griškabūdžio valsčius – 1978 m. rugpjūčio 11 d. Vilnius, palaidotas Griškabūdyje) – Lietuvos literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1936 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. 1959 m. filologijos mokslų kandidatas.
1934–1940 m. mokytojavo Vilkaviškio, Kauno, Vilniaus gimnazijose, 1944 -1945 buvo Šakių Žiburio Gimnazijos direktorius, 1941–1942 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos institute. 1946–1978 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute; nuo 1960 m. docentas.[1]
Parašė literatūros istorijos apybraižas:
- S. Daukanto jaunatvės kūryba, 1936 m.
- Dionizas Poška, 1959 m.
- Gimtasis žodis, vadovėlis pradžios mokyklos III klasei, su A. Iešmanta, 1946 m. 3 leid. 1950 m.
- Gimtasis žodis, vadovėlis IV klasei, su A. Iešmanta, 1947–1949 m.
- D. Poška. Raštai (parengė, su D. Urbu), 1959 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vincas Laurynaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 623 psl.