Vincas Lapinskas (1920)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vincas Lapinskas (1920 m. balandžio 4 d. Raitininkai, Merkinės valsčius - 2013 m. gruodžio 8 d. Vilnius) – Lietuvos gydytojas rentgenologas ir radiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, medicinos istorikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sūnus Vincas Lapinskas. 1947 m. baigė Vilniaus universitetą. 1970 m. medicinos mokslų daktaras.

19471953 m. ir 19672004 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1975 m. profesorius. 19531969 m. Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. rentgenologas ir radiologas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo naudoti elektrorentgenografiją.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Riboti plaučių šešėliai, su kitais, 1980 m.
  • Radionuklidinė nespecifinių plaučių ligų diagnostika, 1991 m.
  • Medicininė radiologija, su kitais, 1992 m.
  • Galvos ligų radiologinė diagnostika, su kitais, 2006 m.
  • Mediko gyvenimas, 2003 m., aprašė rentgenologijos ir radiologijos mokslo Lietuvoje istoriją.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vincas Lapinskas (1920). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 527 psl.