Vincas Lapinskas (1920)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vincas Lapinskas (g. 1920 m. balandžio 4 d. Raitininkuose, Merkinės valsčius) – Lietuvos gydytojas rentgenologas ir radiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, medicinos istorikas.
Turinys |
Biografija [taisyti]
Sūnus Vincas Lapinskas. 1947 m. baigė Vilniaus universitetą. 1970 m. medicinos mokslų daktaras.
1947–1953 m. ir 1967–2004 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1975 m. profesorius. 1953–1969 m. Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. rentgenologas ir radiologas.
Mokslinė veikla [taisyti]
Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo naudoti elektrorentgenografiją.
Bibliografija [taisyti]
- Riboti plaučių šešėliai, su kitais, 1980 m.
- Radionuklidinė nespecifinių plaučių ligų diagnostika, 1991 m.
- Medicininė radiologija, su kitais, 1992 m.
- Galvos ligų radiologinė diagnostika, su kitais, 2006 m.
- Mediko gyvenimas, 2003 m., aprašė rentgenologijos ir radiologijos mokslo Lietuvoje istoriją.[1]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Vincas Lapinskas (1920). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 527 psl.
