Vilniaus universiteto superkompiuteris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vilniaus universiteto superkompiuteris[1] – Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) ir Fizikos fakulteto (FF) superkompiuteriai. FF superkompiuteris sudarytas iš 2196 skaičiavimo branduolių, kurių našumas 26 Tflopų (su 1988 branduoliais), 15 TB paskirstytos atminties superklasterio ir 1 Tflopo su 2,5 TB bendros atminties SMP superkompiuterio, kurie turi prieigą prie 290 TB didelio našumo failinės sistemos.[2] MIF superkompiuteris yra 1920 procesorių, 3648 GB darbinės atminties ir 620 TB diskinė atmintis.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskirtis – atlikti skaičiavimus. Ji skirta kurti ir palaikyti e-infrastruktūrai, reikalingai akademinei visuomenei, viešajam sektoriui, verslo poreikiams bei užsienio partneriams ir yra sukurta ES Struktūrinių fondų lėšomis. Vilniaus Universiteto LitGrid-HPC infrastruktūra yra sukoncentruota dviejuose atviros prieigos superkompiuterių centruose.[1]

MIF superkompiuteriu taip pat gali naudotis Santaros slėnis, kibernetinio saugumo specialistai ar kriminalistai, galėsiantys greičiau atlikti biometrinių duomenų skaičiavimus. Įdiegus genomo skaičiavimo programą, dirbama su Medicininės genetikos centru.

FF superkompiuterį „HPC Saulėtekis“ administruoja Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedra. Taip pat administravime dalyvauja Fizinių ir technologijos mokslų centras. FF superkompiuteris suprojektuotas spręsti kvantinės chemijos uždavinius, todėl juo galima spręsti didelio našumo reikalaujančių įvairius fizikinio pobūdžio uždavinius. FF superkompiuterių resursais taip pat naudojasi Saulėtekio slėnis.

VU superkompiuteris atviras visai Lietuvos akademinei bendruomenei, verslui. Skaičiavimai mokami.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1955 m. Vilniaus universitete prof. Adolfo Jucio, kuris vadovavo Teorinės fizikos katedrai, iniciatyva pradėjo veikti pirmasis elektroninis skaičiavimo įrenginys Lietuvoje – elektroninis integratorius ELI-12[3]. Jį sutiko atiduoti Maskvos Lomonosovo universitetas[4].

1957 m. pavasarį ilgalaikėms stažuotėms į SSRS MA Skaičiavimo centrą išvyko fizikai-teoretikai J. Glembockis ir K. Žukauskas. Pirmasis studijavo programavimo pagrindus ir mokėsi spręsti kvantinės atomo teorijos uždavinius. Antrasis studijavo elektroninių skaičiavimo mašinų konstrukciją.[4]

2001 m. Lietuvos fizikos žurnale paskelbtame straipsnyje [5] buvo parodyta, kad sukurta 20 standartinių asmeninių kompiuterių sistema yra dešimtis kartų pigesnė ir, sprendžiant standartinius kvantinės chemijos uždavinius Gamess-US programiniu paketu, yra apie 25 kartus našesnė lyginant su 4 mazgų IBM RS/6000 SP2, kuris buvo tuo metu vienas galingesnių superkompiuterių Lietuvoje. Kvantinės chemijos programų paketai pasižymi tuo, kad tuo pačiu metu labai apkrauna kompiuterinių sistemų procesorius, operatyviąją atmintį, diskinę atmintį ir apjungiantį sistemą kompiuterinį tinklą. Todėl jie dažnai naudojami superkompiuteriams testuoti ir palyginti jų našumui. Lietuvos fizikos žurnale paskelbtas straipsnis buvo rezultatas dviejų sukurtų paskirstytosios atminties kompiuterinių sistemų: Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedroje kompiuterių klasėje sujungtų į vieną sistemą 10 asmeninių kompiuterių ir Lietuvos Karo akademijoje sujungtų į sistemą 20 asmeninių kompiuterių. Lietuvos Karo akademijoje sistema sukurta, vadovaujant prof. Rimanto Rakauskui, tuo metu buvo viena iš galingesnių Lietuvoje.[6]

Nuo 2006 m. VU plėtojamas superkompiuterių parkas. Tais pačiais metais MIF įsigijo 200 procesorių superkompiuterį. Juo naudojamasi iki šiol, tačiau pirmajame VU superkompiuteryje skaičiavimo pajėgumų visiems neužteko.

Nuo 2007 m. FF Teorinės fizikos katedroje pradėjo veikti ES struktūrinių fondų lėšomis įsigytas lygiagrečiųjų skaičiavimų superkompiuteris „Fizika 100“. Ši nauja technika naudojama vyksmų molekulinėse nanosistemose kompiuteriniam modeliavimui, magistrantų, doktorantų ir bakalaurų moksliniams tyrimams.

Naujojo MIF superkompiuterio darbo visu pajėgumu pradžia – 2011 m. birželio mėn. Ketinama teikti kompleksines paslaugas viešajam sektoriui ir verslui.[7]

2011 m. pilnu pajėgumu pradėjo veikti naujas FF superkompiuteris „Fizika 1000“.[6][8]

2013 m. Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija (LRT), kurios pagrindu sutarta pradėti LRT internetinio video archyvo perkodavimo darbus, naudojantis FF superkompiuterio „Fizika 1000“ resursais.[9][10][11]

2014 m. pilnu pajėgumu pradėjo veikti naujas FF superkompiuteris „Fizika 2000“ (atnaujintas „Fizika 1000“), kurio našumas buvo padidintas iki 26 TFlopų su 15 TB paskirstyta RAM ir 290 TB Lustre diskine sistema.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 www.supercomputing.vu.lt
  2. supercomputing.ff.vu.lt – Didžiausi pajėgumai vienam uždaviniui
  3. Mokslas Lietuvoje. Technologiniai mokslai. Skaičiavimo technika ir programavimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 691 psl.
  4. 4,0 4,1 Fizikos ir matematikos institutas iki pirmosios reorganizacijos (1956–1966). Nuoroda tikrinta 2008-11-30.
  5. S.Cicėnas, R.Rakauskas, S.Vošterienė, J.Šulskus. Lithuanian J. of Phyics, 2001, 41, No. 3, 221–225
  6. 6,0 6,1 6,2 Vyksmu modeliavimo laboratorija Archyvuota kopija 2012-11-22 iš Wayback Machine projekto.
  7. „Naujasis VU superkompiuteris padės Lietuvos medikams ir genetikams“. delfi. 2011-01-14. Suarchyvuota iš originalo 2016-07-21. Nuoroda tikrinta 2016-07-21.
  8. Tūkstantis kompiuterių viename. Kas tai?
  9. Vilniaus universitetas pradės LRT internetinio video archyvo perkodavimo darbus[neveikianti nuoroda] Nuoroda tikrinta 2013-02-14.
  10. „VU superkompiuteris turtingam LRT archyvui atvers kelią į internetą - LRT“. lrt.lt. 2013-02-14. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-07-21.
  11. VU superkompiuteriu bus perkoduotas LRT video archyvas[neveikianti nuoroda] Nuoroda tikrinta 2013-02-15.