Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Koordinatės: 54°40′33″š. pl. 25°17′51″r. ilg. / 54.6758°š. pl. 25.2974°r. ilg. / 54.6758; 25.2974
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°40′33″š. pl. 25°17′51″r. ilg. / 54.6758°š. pl. 25.2974°r. ilg. / 54.6758; 25.2974

Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Vyskupija -
Dekanatas -
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybė
Gyvenvietė Vilnius
Adresas Rasų g. 6
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta) 1756 m.
Stilius barokas

Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (arba Vilniaus vizitiečių bažnyčia) – buvusi bažnyčia Vilniaus senamiestyje. XIX a. paversta cerkve, šiuo metu patenka į Vilniaus pataisos darbų kolonijos sudėtį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios vaizdas XVIII a. viduryje

1717 m. buvo pastatyta laikina mūrinė koplyčia, o 1729 m. pradėta bažnyčia. Statybą vyko pagal Juozapo Polos parengtą projektą. 1756 m. rugpjūčio 26 d. bažnyčia konsekruota. Tais pačiais metais pastatyta aukšta mūrinė tvora. XVIII a. – XIX a. vienuolyne buvo auklėjamos mergaitės. Bažnyčia buvo papuošta Simono Čechavičiaus paveikslais, vaizduojančiais ordino kūrėjus ir kitus ordino gerbiamus šventuosius. 1863 m. vienuolynas uždarytas, o nuo 1865 m. jame įsikūrė vienuolės stačiatikės. Bažnyčia perkurta į šv. Marijos Magdalenos cerkvę. Perkuriant buvo nugriauta šalia stovėjusi keturkampė varpinė, pakeistas kai kuris vidaus ir išorės dekoras. 1919 m. vienuolynas vėl grąžintas vizitėms, kurios čia prabuvo iki 1948 m. 1940 m. atstatyti rokoko stiliaus altoriai.

Po Antrojo pasaulinio karo pastatuose įrengtas kalėjimas. Pertvarkytas vienuolyno namų planas, pakeistas bažnyčios interjeras. Septyniuose bažnyčios altoriuose buvę vertingi Simono Čechavičiaus paveikslai dabar yra Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose. Buvusį vienuolyną nuo gatves skiria mūrinė siena ir dveji vartai, kurių vienerius suprojektavo istorikas Teodoras Narbutas.

Cerkvė XX a. pr. nuotraukose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]