Vilius Bruožis
| Vilius Bruožis | |
|---|---|
| Gimė | 1843 m. gegužės 17 d. Gaištautai, Ragainės apskritis |
| Mirė | 1909 m. liepos 6 d. (66 metai) Tilžė |
| Veikla | gydytojas, žurnalistas, redaktorius |
| Alma mater | Karaliaučiaus universitetas |
Vilius Bruožis (Brožaitis, 1843 m. gegužės 17 d. Gaištautuose, Ragainės apskritis, Mažoji Lietuva – 1909 m. liepos 6 d. Tilžėje) – gydytojas, kultūros ir spaudos darbuotojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Studijavo mediciną Karaliaučiaus universitete. Pirmasis Mažosios Lietuvos inteligentas, įgijęs pasaulietinį aukštąjį mokslą. 1871 m. apgynė medicinos daktaro disertaciją.
1885–1887 m. – Tilžės „Birutės“ draugijos pirmininkas. Iš naiviojo romantizmo pozicijų įrodinėjo „dievišką“ lietuvių kalbos kilmę (straipsnis „Ar rojuje lietuviškai kalbėjo?“, „Tilžės keleivis“, 1885 m., Nr. 22).
„Aušroje“ (1885 m., Nr. 10/11) išspausdino eilėraštį „Lietuviška tu giminėle“. 1891 m. su Jurgiu Zauerveinu ir Kristupu Voska parengė peticiją Vokietijos kaizeriui dėl lietuvių kalbos vartojimo Mažosios Lietuvos mokyklose.
1892–1898 m. – „Varpo“ leidimo komiteto iždininkas, tvarkė „Varpo“ ir „Ūkininko“ korespondenciją, šelpė šiuos laikraščius materialiai, laikraščių atsakomasis redaktorius. [1] Savo asmenybe ir veikla susikūrė ekscentriko „originalo“ reputaciją, laikytinas vienu Juozapo Albino Herbačiausko kultūrinio tipažo pirmtakų.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 74 psl.