Vilius Antanas Kazanavičius
| Vilius Antanas Kazanavičius | |
|---|---|
| Gimė | 1936 m. liepos 6 d. Kriaunos, Rokiškio apskritis |
| Veikla | ekonomistas, ūkio ir visuomenės veikėjas |
| Partija | 1963 m. SSKP |
| Alma mater | 1968 m. Kauno politechnikos institutas |
Vilius Antanas Kazanavičius (g. 1936 m. liepos 6 d. Kriaunose, Rokiškio apskritis) – Lietuvos ekonomistas, ūkio ir visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1957 m. baigė Vilniaus geležinkelio transporto technikumą ir įgijo techniko statybininko specialybę. 1957–1964 m. Pabaltijo geležinkelio Šiaulių apygardos namų ir statinių remonto ruožo meistras, darbų vykdytojas, 1962–1964 m. viršininkas. 1964–1966 m. 2-osios gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos skyriaus viršininkas. 1967–1969 m. Šiaulių remonto gamyklos „Mechanika“ direktorius.
1968 m. baigė Kauno politechnikos institutą ir įgijo inžinieriaus ekonomisto specialybę. 1969–1973 m. Šiaulių miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, 1973–1980 m. Vykdomojo komiteto pirmininkas. 1978 m. Maskvoje apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją tema „Miesto infrastruktūros organizavimo ir planavimo tobulinimas“.[1]
1976–1981 m. LKP revizijos komisijos narys. Nuo 1981 m. LKP CK narys. 1975–1990 m. LSSR AT deputatas. 1981–1990 m. LSSR MT pirmininko pavaduotojas.[2] 1990–1992 m. SSRS atstovas Mozambike, vėliau pensininkas.
Miesto vadovas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per 11 jo vadovavimo Vykdomajam komitetui metų Šiauliai ryškiai pasikeitė. Atsirado daug naujų statinių, įkurta naujų mokymo ir kultūros įstaigų, pertvarkytos ir išplėtotos iki tol veikusios, įrengta parko estrada, pastatyta Povilo Višinskio biblioteka, Respublikinės ligoninės chirurgijos korpusas, Dailės galerija, Kauno politechnikos instituto Šiaulių fakultetas, Santuokų rūmai, Inžinierių ir Mokytojų namai, „Saulės“ ir „Laiko“ kino teatrai, Vaikų dailės mokykla.
Jo iniciatyva Šiauliai pirmieji Lietuvoje įsirengė pėsčiųjų bulvarą, kuris ir šiandien puošia miestą. Pakito ir miesto komunalinis ūkis – išplėtotos vandenvietės, pastatyti du nauji viadukai, nutiesta naujų gatvių, kapitaliai suremontuota nemaža dalis senųjų, įkurti Lieporių ir Dainų parkai. Miesto vadovas pagyvino miesto intelektualinį ir kultūrinį gyvenimą, aktyviai rėmė miesto Dailininkų, Architektų ir kitų kūrybinių sąjungų, Dramos teatro, Inžinierių namų veiklą.[3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Neišsiųsti laiškai: prisiminimai ir pamąstymai. – Vilnius: Gairės, 2005. – 389 p.: iliustr. – ISBN 9986-625-63-7
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 82 suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=K&sritis=S Archyvuota kopija 2015-02-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytautas Šemeta. Vilius Antanas Kazanavičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. - 274
- ↑ http://www.siauliai.lt/miestas/garbes_pilieciai.php#vilius Archyvuota kopija 2014-12-28 iš Wayback Machine projekto.