Vilhelminos kalnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Vilhelminos kalnai (ol. Wilhelminagebergte) – Gvianos plokščiakalnio dalis, esanti pietiniame Suriname. Iš vakarų į rytus driekiasi 113 km. Aukščiausia vieta – Julianatopo kalnas (1280 m). Šlaituose auga drėgnieji miškai. Kalnai pavadinti Nyderlandų karalienės Vilhelminos garbei.

Pirmosios mokslinės ekspedicijos į kalnus buvo: Eilerto de Haano 1908, Eilerto de Haano ir Kaizerio 19101911, Stahelio ir Ijzermano 1926.