Viktoras Alekna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viktoras Alekna
Gimė 1915 m. kovo 19 d.
Paišlynyje, Raseinių valsčius
Mirė 2008 m. sausio 30 d. (92 metai)
Vilniuje,
Palaidotas (-a) Širvintų kapinėse
Veikla Lietuvos žurnalistas, politinis kalinys, poetas, prozininkas, literatūrologas, vertėjas, mokytojas, rašytojas, daug metų tyrinėjęs poetės Salomėjos Nėries kūrybą ir dažnai vadinamas Salomėjos Nėries metraštininku
Alma mater 1937 m. Vytauto Didžiojo universitetas
Žymūs apdovanojimai

Viktoras Alekna (1915 m. kovo 19 d. Paišlynyje, Raseinių valsčius – 2008 m. sausio 30 d. Vilniuje, palaidotas Širvintų kapinėse) – Lietuvos žurnalistas, politinis kalinys, poetas, prozininkas, literatūrologas, vertėjas, mokytojas, rašytojas, daug metų tyrinėjęs poetės Salomėjos Nėries kūrybą ir dažnai vadinamas Salomėjos Nėries metraštininku.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Raseinių gimnaziją. 19331937 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo lotynų kalbą, lietuvių literatūrą ir pedagogiką.

19371938 m. buvo karo tarnyboje Lietuvos karo mokykloje. Dirbo „Naujosios Romuvos“ redakcijoje. 19381945 m. mokytojavo Raseinių žydų, Alytaus, Kauno, Laukuvos gimnazijose.

1945 m. suimtas ir nuteistas 10-mt metų lagerio ir 5-iems metams tremties, kalėjo Vorkutoje, ten susipažino su savo žmona. 1957 m. grįžo į Lietuvą, Švenčionėliuose dirbo melioracijoje, Švenčionėlių internatinės mokyklos žemės ūkio vedėjas, 19601975 m. mokytojavo Jonavos rajono Skarulių aštuonmetėje mokykloje ir Širvintų raj. mokyklose. 1967 m. Vilniaus universitete neakivaizdžiai baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.[1] Nuo 1976 m. gyveno Kantrimiškyje (Širvintų raj.), nuo 1998 m. Vilniuje. 19901991 m. Širvintų 1-ojoje vidurinėje mokykloje dėstė tikybą, 19911992 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete – kalbos kultūrą.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji rašiniai buvo išspausdinti 1931 m. leidiniuose „Karys“ bei „Ūkininko patarėjas“, vėliau – „Rytas“, „Pavasaris“, „Židinys“, „Lietuvos mokykla“, o 19351940 m. daugiau kaip 40 recenzijų žurnale „Naujoji Romuva“. 19371938 m. žurnale „Kariūnas“ išspausdino eilėraščių ir apsakymų. Nuo 1957 m. savo rašinius spausdino Švenčionėlių rajono laikraštyje „Naujas gyvenimas“, laikraščiuose „Tarybinis mokytojas“, „Tiesa“, „Literatūra ir menas“, Širvintų rajono laikraštyje „Lenino keliu“, žurnale „Kultūros barai“, rajono laikraštyje „Širvinta“, savaitraštyje „Dienovidis“ bei laikraštyje „Apžvalga“. Iš viso periodikoje išspausdino daugiau kaip 750 įvairaus pobūdžio rašinių.

1980 m. „Literatūra ir kalba“ XVI t. išspausdino S. Nėries poezijos dažnumų žodyną. Parengė S. Nėries kūrybos tritomį, išleistas 1984 m. [2]

Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1926 m. Ateitininkų federacijos narys, nuo 1991 m. Lietuvos žurnalistų draugijos narys, 1991–1998 m. Širvintų tremtinių choro narys, 1993–1998 m. LKDP Širvintų skyriaus pirmininkas, 1995–1998 m. Bočių sąjungos Širvintų skyriaus pirmininkas, nuo 1998 m. Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys, 1998–2000 m. LKDP mandatų ir etikos komisijos pirmininkas, nuo 1999 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.[3]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nepriklausomybės akto signataras kun. Alfonsas Petrulis. – V.: Voruta, 1996.
  • Salomėja: biografinė apybraiža. – V.: Dienovidis, 1996.
  • Pilkų dienų žingsneliai: eilėraščiai, 1935–1995. – V.: V. Užtupas, 1997.
  • Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis. 2 knygos. – V.: Vaga, 1995–1997.
  • Ūžė žalia giria: sovietų prievarta ir laisvės kovos Širvintų rajone 1940–1953 m. – V.: LGGRTC, 1999.
  • Ąžuolas: vienos šeimos pasaka, 1854–2000. – V.: V. Alekna, 2000.
  • Saulėlydis: eilėraščiai. – V.: V. Alekna, 2002.
  • Oi, ta Vorkuta: atsiminimai, apmąstymai. – V.: V. Alekna, 2002.
  • Vytauto klubas: istorija, narių biografijos. – V.: P. Kalibato indiv. įm. „Petro ofsetas“, 2002.
  • Kiuzauskas, Anna Marija. Vienintelis išsigelbėjimas buvo Lietuva…: atsiminimai / iš vokiečių kalbos. – V.: Vilniaus 1-oji politechnikos mokykla, 2003.
  • Akimirkos. – V., 2006.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas RakauskasViktoras Alekna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 304 psl.
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 17 psl.
  3. Vytautas Rakauskas. Alekna, Viktoras. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. – ISBN 9986-513-95-2

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]