Viktoras Černomyrdinas
| Viktoras Černomyrdinas | |
|---|---|
| |
| Viktoras Černomyrdinas | |
| Gimė | 1938 m. balandžio 9 d. Čiornyj Otrogo k., Orenburgo sritis, RTFSR |
| Mirė | 2010 m. lapkričio 3 d. (72 metai) Maskva, Rusija |
| Palaidotas (-a) | 2010 m. lapkričio 5 d. Novodevičės kapinėse |
| Tautybė | rusas |
| Sutuoktinis (-ė) | Valentina Černomyrdina (1938–2010) |
| Vaikai | Andrejus, Vitalijus |
| Veikla | politikas, gamybininkas |
| Alma mater | 1966 m. Kuibyševo politechnikos institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Spalio revoliucijos ordinas, Darbo raudonosios vėliavos ordinas, Garbės ženklo ordinas, Draugystės ordinas, Ordinas Už nuopelnus Tėvynei | |
 Vikiteka |
Viktoras Černomyrdinas |
| Parašas | |
| |
Viktoras Černomyrdinas (rus. Ви́ктор Степа́нович Черномы́рдин, 1938 m. balandžio 9 d. Orenburgo srityje – 2010 m. lapkričio 3 d. Maskvoje) – rusų politikas, gamybininkas, buvęs Rusijos ministras pirmininkas (1992–1998 m.), ambasadorius Ukrainoje (2001–2009 m.).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1966 m. baigė Kuibyševo politechnikos institutą, gavo inžinieriaus-technologo diplomą. 1967–1973 m. dirbo SSKP Orsko miesto komitete instruktoriumi, pramonės ir transporto skyriaus vedėju. 1973–1978 m. Orenburgo dujų perdirbimo gamyklos direktorius, vėliau – SSKP CK sunkiosios pramonės skyriaus instruktorius. 1982 m. paskirtas SSRS naftos ir dujų pramonės ministro pavaduotoju, kartu vadovavo Visasąjunginiam dujų gavybos pramonės gamybiniam susivienijimui Tiumenės srityje. 1985–1989 m. SSRS naftos ir dujų pramonės ministras. 1989 m. rugpjūčio mėn. reorganizavus ministeriją, tapo Gazprom bendrovės valdybos pirmininku.
1992 m. gegužės mėn. paskirtas Rusijos vicepremjeru, atsakingu už kuro ir energetikos klausimus. 1992 m. gruodžio 14 d. pasirtas Rusijos ministru pirmininku, juo dirbo iki 1998 m. kovo 26 d. 1995 m. įkūrė politinį judėjimą „Mūsų namai-Rusija“ („Наш дом – Россия“) ir jam vadovavo. Prasidėjus ekonominei krizei, 1998 m. rugpjūčio 23 d. S. Kirijenkos vyriausybė atsistatydino, o prezidentas Borisas Jelcinas V. Černomyrdiną paskyrė laikinai eiti premjero pareigas ir pavedė suformuoti vyriausybę, tačiau jo kandidatūros Rusijos Federacijos Valstybės Dūma nepalaikė.
1999 m. vasario mėn. V. Černomyrdinas paskirtas valstybės atstovu bendrovės Gazprom direktorių taryboje, vėliau jai vadovavo. 1999 m. balandžio mėn. paskirtas Rusijos prezidento specialiuoju atstovu konfliktui Jugoslavijoje sureguliuoti.
1999 m. gruodžio mėn. Jamalo Nencų autonominėje apygardoje išrinktas Rusijos valstybės Dūmos deputatu. Mandato atsisakė 2001 m. gegužės mėn., kai buvo paskirtas Rusijos ambasadoriumi Ukrainoje. [1] Ambasadoriumi buvo iki 2009 m.
Nuo 2009 m. gegužės mėn. iki mirties buvo Rusijos prezidento D. Medvedevo patarėju – specialiuoju atstovu ekonominiam bendradabiavimui su NVS šalimis.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Jegoras Gaidaras |
Rusijos Federacijos Ministras pirmininkas 1992 m. gruodžio 14 d. – 1998 m. kovo 23 d. 
|
Po to: Sergejus Kirijenka |