Vikrioji lapė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vulpes velox
Vikrioji lapė (Vulpes velox)
Vikrioji lapė (Vulpes velox)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Šuniniai
(Wikispecies-logo.svg Canidae)
Triba: Lapės
(Wikispecies-logo.svg Vulpini)
Gentis: Lapės
(Wikispecies-logo.svg Vulpes)
Rūšis: Vikrioji lapė
(Wikispecies-logo.svg Vulpes velox)
Mokslinis pavadinimas
Vulpes velox
Say, 1823

Vikrioji lapė, arba Amerikinė stepinė lapė (lot. Vulpes velox, angl. Swift Fox, vok. Kitfuchs) – šuninių (Canidae) šeimos žinduolis.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Tai nedidelė pilka lapė su didelėmis ausimis ir plačiu trumpu snukiu. Aukštis per gogą apie 30 cm, kūnas 37-53 cm, uodega – 22-35 cm ilgio. Sveria apie 2-3 kg. Patinai truputį stambesni už pateles. Kailis tankus, neilgas, uodega puri. Kūno spalva šviesiai pilka, šonuose ir ant kojų yra rusvi lopeliai; vasarą kailis tampa rausvai geltonas. Pilvo ir gerklės kailis šviesesnis. Uodegos galiukas juodas. Abipus nosies yra juodos žymės.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Paplitusi nuo Kanados pietvakarinės dalies iki Teksaso. Gyvena atvirose žolėtose lygumose ir dykumose. 1930 m. Kanados teritorijoje visiškai išnyko. Dabar populiacija ūgtelėjo.

Gyvenimo būdas ir maitinimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Vasarą aktyvi prietemoje ir naktį. Vasaros karštomis ar vėjuotomis dienomis tūno giliuose ilguose požeminiuose urvuose, kurios pačios išsirausia. Kartais užima apleistus barsukų urvus. Guolių būna keletą, ne iki 13.

Vikrioji lapė savo teritorijos nežymi. Teritorija, kurioje gyvena, užima iki 5 km², o tose vietose, kur ji nedidelė, tai gyvenamosios teritorijos dengia viena kitą. Šių lapių socialinė elgsena netipiška – patelės saugo teritoriją, o patinai kraustosi iš vienos į kitą. Manoma, kad taip yra dėl to, kad patelės maitina jauniklius, o patinai joms nepadeda. Kol jaunikliai užauga, pačios patelės išimtinai maitinasi vabzdžiais.

Vikrioji lapė minta graužikais, laukiniais triušiais, o taip pat ant žėmės perinčiais paukščiais, ropliais ir vaisiais. Žiemą daugiausia minta dvėseliena, kuri atlieka nuo stambesnių plėšrūnų. Vasarą suėda daug vabzdžių, ypač skėrių, kurie sudaro apie 50 proc. maisto raciono. Pačias lapes gaudo kojotai.

Tai labai paslaptingi gyvūnai, todėl apie jų gyvenimo būdą nedaug žinoma. Labai baikštūs, todėl esant pavojui tuoj pat pasišalina. Bėgdami išvysto 60 km/h greitį, be to keičia kryptį, todėl ir vadinama vikriąja lape.

Vikrioji lapė

Dauginimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Monogamai. Spalio-lapkričio mėn. susiformuoja poros. Ruja vyksta nuo gruodžio pabaigos (JAV) iki kovo mėn. (Kanadoje). Nėštumas trunka 50-60 dienų. Vadoje 3-6 jaunikliai. Gimsta daugiau patinų, bet populiacijoje išlaikomas tolygus patinų ir patelių skaičius. Maždaug po trijų mėnesių jaunikliai jau medžioja kartu su tėvais. Rugsėjo-spalio mėn. jaunikliai pradeda gyventi savarankiškai ir ieško savo teritorijos.

Patinai lytiškai subręsta po metų, patelės – po dviejų. Gyvenimo trukmė gamtoje 3-4, nelaisvėje – iki 13 metų.

Commons-logo.svg Vikiteka: Vikrioji lapė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka