Vikisritis:Filosofija

Peršokti į: navigaciją, paiešką
FILOSOFIJOS VIKISRITIS
Augustas Rodenas – Mąstytojas

Filosofija – (gr. φιλοσοφία < φιλο – „myliu“ + σοφία – išmintis) – mokslas apie bendriausius, universaliausius principus ir dėsningumus, instrumentarijus kitiems mokslams, visų pirma humanitariniams (taip kaip matematika – tiksliesiems mokslams).

Filosofijos apibrėžimą dauguma žmonių supranta savaip.

Iš pradžių „filosofijos“ sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Šiuo metu filosofija vadinamos ir Azijos mąstymo sistemos (Rytų filosofija), kurios dažnai glaudžiai susijusios su religiniais įsitikinimais. Be to paskutiniu metu „filosofijos“ sąvoka vartojama kaip „strategijos“ arba „koncepcijos“ sinonimas, pvz., „verslo filosofija“.

Moderniaisiais laikais paplito filosofijos apibūdinimas keturiais pagrindiniais klausimais, kuriuos suformulavo Imanuelis Kantas:

  • Ką aš galiu žinoti?
  • Ką aš turiu daryti?
  • Ko aš galiu tikėtis?
  • Kas yra žmogus?


Plačiau…

Filosofijos disciplinos taisyti

  • Epistemologija: kas yra žinojimas? ką galima pažinti?
  • Metafizika: kas yra tikrovė? kas yra būtis? Ar egzistuoja daiktai nepriklausomai nuo mūsų pažinimo?
  • Etika: kaip reikėtų elgtis? Ką turiu daryti? Kas yra gėris? Kas yra geras gyvenimas?
  • Logika: kaip reikėtų taisyklingai mąstyti?
  • Antropologija: kas yra žmogus? kokia yra žmogaus esmė?
  • Estetika: kas yra grožis? kas yra menas?
  • Sąmonės filosofija: Kaip sąmonė ir kūnas sąveikauja tarpusavyje? Kas yra protas ir kokia jo prigimtis?
  • Politinė filosofija: Ar valdžia reikalinga ir jei taip, tai kodėl? Kas daro vyriausybę legitymia? Kokias teises ir laisves ji turi ginti? Kokia turi būti vyriausybės forma? Kokias pareigas piliečiai turi savo valdžiai?

Rinktinis straipsnis taisyti

Utilitarizmasetinė doktrina, teigianti, kad veiksmo moralinė vertė priklauso tik nuo to veiksmo bendro naudingumo visai žmonijai. Pati naudingumo sąvoka skirtingų mąstytojų apibūdinama kaip laimė, malonumas (priešingybės kančiai, skausmui) arba prioritetų patenkinimas. Veiksmai utilitarizme yra vertinami tik pagal jų pasekmes, todėl tai yra platesnės filosofinės pozicijos pasekmizmo forma. Taip pat utilitarizmą apibūdina frazė „daugiausiai gėrio didžiausiam kiekiui žmonių“. Kaip ir bet kuri etikos teorija, utilitarizmas smarkiai priklauso nuo juo besivadovaujančio žmogaus išminties, patirties bei kitų pažiūrų.

Utilitarizmo užuomazgos siejamos su graikų filosofu Epikūru, bet kaip specifinės filosofinės mokyklos atsiradimas – su Džeremiu Bentamu. Pasak jo, skausmas ir malonumas yra vienintelės gamtos žmonijai duotos vidinės vertybės. Iš to jis išvedė, kad gėris yra viskas, kas atneša daugiausiai laimės didžiausiam kiekiui žmonių.

Džonas Stiuartas Milis ginčijosi, kad kultūriniai, intelektualiniai ir dvasiniai malonumai yra vertingesni nei fiziniai, nes abi malonumų rūšis patyrę žmonės teiktų pirmenybę intelektualiniams. Tą jis įrodinėjo samprotaudamas, kad retas žmogus sutiktų būti pažemintas iki primityvesnio gyvūno, net jei jam būtų pažadėta begalybė gyvuliškų malonumų. Plačiau...

Q space.svg Astronomija   P vip.svg Biografijos   P biology.svg Biologija   Socrates blue version2.png Filosofija   P physics.svg Fizika   P countries-lightblue.png Geografija   Logo tecnica.jpg Informatika   P history-lightblue.png Istorija  
Crystal Clear talk2.png Kalbos   P cartesian graph.svg Matematika   P art-lightblue.png Menas   Year template.gif Metai   P antiquity.PNG Mitologija   P religion world.svg Religija   P sport-lightblue.png Sportas   Scales template.gif Teisė