Vikiprojektas:Latvija/ruošinys5

Pridėti nuorodas
Projektas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dabartinis Latvijos valstybės pavadinimas kilo nuo latvių kalbos žodžio Latvji, kuris, kaip spėjama, galėjo kilti iš upės, neva tekėjusios per dabartinę Rytų Latviją, pavadinimo Latve ar Latva.[reikalingas šaltinis]

Latvija užima penktą vietą pasaulyje pagal savižudybių skaičių tūkstančiui gyventojų per metus.[1] Tiesa, nuo 1995 m. savižudybių dažnumas šalyje lėtai mažėjo. 2007 m. Latvijoje nusižudė 358 vyrai ir 95 moterys.[2] Europos sąjungoje Latvijos sostinė Ryga užima pirmą vietą pagal žmogžudysčių dažnumą tūkstančiui gyventojų. 2006 m. Rygoje tūkstančiui gyventojų teko 7,56 žmogžudystės.[3]

2007 m. gegužės mėn. Latvijos religinių reikalų departamentas įregistravo 1174 religinių bendruomenių. Daugiausia buvo krikščioniškų: liuteronų (304), Romos katalikų (251), stačiatikių (119), baptistų (94), sentikių (69), septintosios dienos adventistų (52), musulmonų (15), Jehovos liudytojų (14), metodistų (13), judėjų (13), krišnaitų (11), budistų (4), mormonų (4), ir 211 kitų religijų bendruomenių

Gyventojai[redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Latvijos demografija.
Latvijos populiacijos skaičiaus kitimas 1950-2009 m. (gyventojų skaičius pateikiamas milijonais; norėdami padidinti grafiką, paspauskite ant jo kairiu pelės mygtuku)

Pastaruosius du dešimtmečius Latvijos gyventojų skaičius mažėja. 2009 m. duomenimis, natūralusis gyventojų prieaugis Latvijoje yra -0,614 % (2009 m.).[4] Maždaug 99,7 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. 2009 m. duomenimis, 68 % žmonių gyvena miestuose, bet šis procentas po truputį mažėja.

Amžiaus mediana – 40,1 metų (moterų – 43,3 m.; vyrų – 37,1 m.).[4] Vidutinė gyvenimo trukmė - 72,15 m. (moterų - 77,59 m.; vyrų - 66,98 m.). 2009 m. apskaičiavimais šalyje daugiausiai 15-64 m. amžiaus žmonių. Vyresni negu 65 m. sudaro 17%, o jaunesni nei 15 m. 13,3% visų šalies gyventojų.[4] 2009 m. duomenimis Latvijoje vienai moteriai vidutiniškai tenka 0,86 vyro. Vyresniems nei 65 m. žmonėms vienai moteriai tenka tik 0,49 vyro.[4]

Latvija užima penktą vietą pasaulyje pagal savižudybių skaičių tūkstančiui gyventojų per metus.[5] Tiesa, nuo 1995 m. savižudybių dažnumas šalyje lėtai mažėjo. 2007 m. Latvijoje nusižudė 358 vyrai ir 95 moterys.[6] Europos sąjungoje Latvijos sostinė Ryga užima pirmą vietą pagal žmogžudysčių dažnumą tūkstančiui gyventojų. 2006 m. Rygoje tūkstančiui gyventojų teko 7,56 žmogžudystės.[7]

Etninė sudėtis[redaguoti vikitekstą]

Latvijos tautinė sudėtis
Tauta Procentai
Latviai
  
 59 %
Rusai
  
 27.8 %
Baltarusiai
  
 3.6 %
Ukrainiečiai
  
 2.5 %
Kiti
  
 7.1 %

Tautinė Latvijos gyventojų sudėtis (2009 m. Statistikos Departamento apskaičiavimai):[8]

Latvijoje daugumą sudaro nuo seno gyvenanti baltų tauta - latviai, yra didelė rusų mažuma, mažesnės baltarusių, ukrainiečių, lenkų ir lietuvių populiacijos. Rygos įlankos pakrantėje gyvenanti finougrų tauta lyviai (170 žmonių), bei estai, vokiečiai, romai ir totoriai yra mažiausios Latvijoje gyvenančios etninės grupės.

Kalbos[redaguoti vikitekstą]

Nuo 1991 m. vienintelė oficiali šalies kalba yra latvių, kuri, kaip ir lietuvių kalba, priklauso baltų kalbų grupei, indoeuropiečių kalbų šeimai. Iki 1991 m. kartu su latvių oficiali kalba buvo ir rusų, tačiau paskelbus nepriklausomybę palikta tik latvių. Pirmieji tekstai latvių kalba yra išlikę iš XVIII a. Naudojama lotyniška abėcėlė, modifikuota latviškais diakritiniais ženklais. Latvių kalba turi 3 tarmes: centrinė, lyvių ir latgalių. Rašytinė latvių kalba paremta centrine tarme.[9]

Įstatymai saugo dar dvi kalbas - į estų kalbą labai panašią ir beveik išnykusią lyvių kalbą bei latgalių kalbą, kuri yra istorinė latvių kalbos variacija. Lyvių kalba skirtingai nei latvių nepriklauso indoeuropiečių kalbų šeimai. O latgalių kalba laikoma ir tarme ir kalba, panašiai, kaip žemaičių tarmė. Sostinėje Rygoje, kur kas antras gyventojas yra rusų kilmės, pagal Latvijos statistikos departamentą, kasdienio vartojimo kalbos yra latvių ir rusų.

Pasak 2000 m. surašymo, 58,2 % (1 311 093) gyventojų gimtoji kalba yra latvių, 37,5 % (891 451) - rusų, o likusių 4,3 % - kitos kalbos. Latvių kalba antroji yra 20.8 % gyventojų, o rusų - 43.7 %. 71 % latvių moka kalbėti rusiškai, o 52 % rusų moka latviškai. [10] Eurobarometer apklausa parodė, kas iš viso latviškai moka 79 %, o rusiškai - 81 %.[11] Be šių kalbų, 15 % populiacijos dar moka angliškai[12]ir 7,5 % - vokiškai.[11]

Eurobarometer apklausa taip pat atskleidė, kad, palyginus su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais, latviai moka daug kalbų. 95 % Latvijos gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą, 51 % - bent dvi ir 14 % - bent tris kalbas. Skaičiuojant duomenis bendrai visai Europos Sąjungai, tik 56 % žmonių moka bent vieną, 28 % bent dvi ir 11 % bent tris kalbas neskaitant gimtosios.[11]

Religija[redaguoti vikitekstą]

Šv. Nikolajaus stačiatikių katedra Karostoje

Didžiausia šalies religija yra krikščionybė, bet tik 7 % gyventojų lanko bažnyčią bent kartą per savaitę[13]. 2006 m. duomenimis, didžiausios krikščionių grupes sudaro liuteronai (450 000), Romos katalikai (450 000) ir stačiatikiai (350 000)[14]. Stačiatikiai, kurių dauguma yra rusai, pagrinde susitelkę didžiuosiuose miestuose, tuo tarpu daugelis katalikų gyvena rytinėje šalies dalyje (Latgaloje).[15] Kitos didelės religinės mažumos yra baptistai, sekmininkai, unitai, kiti protestantai. Nors nėra tikslios statistikos, manoma, kad didelė dalis gyventojų yra ateistai.

Kadaise viena didžiausių judėjų bendruomenių buvo smarkiai išnaikinta holokausto (1941-1944) metu. 2006 m. duomenimis, 9743 asmenys save identifikavo kaip žydus.[15] Iš jų 2009 m. duomenimis 667 save laiko judėjais.[16] Šalyje yra apie 600 neopagoniško judėjimo Dievturyba pasekėjų.[17]

Pasak 2005 m. apklausos, 37 % Latvijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 49 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 10 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“[18]. Priklausymas vienai ar kitai religijai, pastebimai padidėjo po nepriklausomybės atkūrimo, tačiau dauguma pasekėjų savo tikėjimą praktikuoja nereguliariai.

2006 m. gyventojų priklausymas religinei grupei (teisingumo ministerijos apskaičiavimai): Romos katalikai (500 000), liuteronai (450 000), stačiatikiai (350000), baptistai (7240), septintosios dienos adventistai (4006), sentikiai (2843), mormonai (926), metodistai (876), musulmonai (380), judėjai (305), Jehovos liudytojai (178), krišnaitai (118) ir budistai (75).[15]

Miestai[redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Latvijos miestai.

49 % latvių gyvena 7 didžiuosiuose Latvijos miestuose, kiti 51 % gyventojų gyvena kaimo vietovėse.[19] Tankiausiai gyvenama Žiemgaloje ir rytų Latvijoje, rečiausiai - Kuršo pusiasalio šiaurėje.[20]

Svarbiausi ir didžiausi miestai pagal gyventojų skaičius juose:

Didžiausi Latvijos miestai
Vieta Miestas Savivaldybė Gyventojų Vieta Miestas Savivaldybė Gyventojų

Ryga

Jelgava
1 Ryga Ryga 715 978 11 Salaspilis Salaspilio savivaldybė 20 987
2 Daugpilis Daugpilis 104 870 12 Tukumas Tukumo savivaldybė 20 080
3 Liepoja Liepoja 85 149 13 Cėsys Cėsių savivaldybė 18 312
4 Jelgava Jelgava 65 630 14 Kuldyga Kuldygos savivaldybė 12 916
5 Jūrmala Jūrmala 56 069 15 Uolainė Uolainės savivaldybė 12 723
6 Ventspilis Ventspilis 43 088 16 Saldus Saldaus savivaldybė 12 427
7 Rezeknė Rezeknė 35 625 17 Sigulda Siguldos savivaldybė 11 487
8 Valmiera Valmiera 27 453 18 Talsai Talsų savivaldybė 11 362
9 Jėkabpilis Jėkabpilis 26 578 19 Duobelė Duobelės savivaldybė 11 241
10 Uogrė Uogrės savivaldybė 26 238 20 Kraslava Kraslavos savivaldybė 10 958
Šaltinis:Office of Citizenship and Migration Affairs (Pilsonības un migrācijas lietu pārvalde)

Krašto apsauga[redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Latvijos karinės pajėgos.
Latvijos karys pratybų metu

Latvijos gynybos politika remiasi Švedijos-Suomijos modeliu, pagal kurį greitojo reagavimo pajėgas sudaro mobilizacinis rezervas ir nedidelis kiekis profesionalių karių. LNGP susideda iš sausumos pajėgų, karinių jūrų pajėgų, karinių oro pajėgų, nacionalinės gvardijos ir kitų padalinių. Nuo 2007 m. Latvija perėjo prie profesionaliosios kariuomenės ir atsisakė šauktinių. LNGP vyriausiasis vadas - prezidentas. Jam talkina nacionalinio saugumo taryba, kuria sudaro ministras pirmininkas, krašto apsaugos, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai, kariuomenės vadas, parlamento gynybos, nacionalinio saugumo ir vidaus reikalų komisijų pirmininkai.

Latvija bendradarbiauja su Estija ir Lietuva kolektyviniuose tarptautiniuose projektuose:

  • BALTBAT - bendras pėstininkų batalionas;
  • BALTRON - karinė jūrų eskadra;
  • BALTNET - baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo sistema;
  • BALTDEFCOL - baltijos gynybos koledžas.

Šiuo metu (nuo 2004 m. kovo 29 d.) Latvijos oro erdvės apsauga ir patruliavimu rūpinasi NATO vykdydama Baltijos oro policijos misiją (žr. Baltijos oro policija).

Etnografiniai regionai[redaguoti vikitekstą]

Latvijos istoriniai-etnografiniai regionai

Latvijoje yra išskiriami šie istoriniai-etnografiniai regionai:

Nors grynai etnografinių Latvijos regionų yra penki, istoriniu požiūriu etnografinis Kuršas, Žiemgala ir Aukšžemė (Sėla) traktuojami kaip vienas regionas ir vadinami dažniausiai vienu – Kuršo – vardu, nes 1561-1795 m. šios žemės buvo Kuršo kunigaikštystės, o kraštą užėmus Rusijos imperijai – Kuršo gubernijos dalys. Todėl Latvijos sritys tradiciškai vadinamos ne etnografiniais, o istoriniais-etnografiniais regionais (latv. kultūrvēsturiski novadi). Tad Latvijos herbo trys žvaigždės simbolizuoja tris istorinius-etnografinius regionus: Kuršą (su Žiemgala ir Aukšžeme), Vidžemę ir Latgalą.

1991 m. vasario 4 d. Latvijos vyriausybės potvarkiu įkurta speciali teritorija tradiciniuose lyvių gyvenamuose kaimuose šiaurės Kurše. Šiam regionui suteiktas lyviškas pavadinimas Livõd Randa, reiškiantis lyvių pakrantę. Tai lyvių kultūros ir istorijos saugoma teritorija. 1991 m. kovo 19 d. lyviai šalia latvių pripažinti Latvijos autochtonais, valstybiniu lygiu remiama jų kalba ir kultūra.

Kultūra[redaguoti vikitekstą]

Latvijos kraštovaizdis Sabilėje

XIII-XIX amžiuose, Baltijos vokiečiai, kurių daugelis buvo ne vokiečių kilmės, tačiau buvo susitapatinę su Vokietijos kultūra, suformavo aristokratų visuomenės klasę. Jie paliko iškirtinį kultūrinį palikimą, prie kurio sukūrimo prisidėjo tiek latviai, tiek ir vokiečiai. Ši kultūra išsilaikė Baltijos vokiečių šeimose iki šių dienų, nepaisant netgi tų šeimų išsisklaidymo Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir kitose šalyse XX amžiaus pradžioje. Tačiau daugelis vietinių (grynakraujų) latvių nedalyvo būtent šiame kultūriniame gyvenime. Nepaisant to išliko daugiausiai vietinių valstiečių pagoniškas, iš dalies susimaišęs su krikščiojiškomis tradicijomis, palikimas. Pavyzdžiui, šiomis dienomis viena populiariausių švenčių Latvijoje - Janių šventė (atitinka lietuviškąsias Jonines), pagoniškoji vasaros saulėgrįžos šventė, yra švenčiama šv. Jono Krikštytojo religinės šventės dieną.

Kmynų sūris - tradicinis Janių šventės patiekalas

Devynioliktame amžiuje Latvijos tautiniai judėjimai pradėjo skleisti Latvijos kultūrą, ir skatino latvius aktyviai dalyvauti kultūriniame gyvenime. XIX amžius ir XX amžiaus pradžia yra laikomi Latvijos kultūros klasikine era. Plakatai rodo, kad Latvijos kultūrai didelę įtaką darė kitos Europos kultūros. Pavyzdžiui, Baltijos vokiečių Bernhard Borchert ir prancūzų Raoul Dufy menininkų darbai. Nepaisant to, kad prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, daugelis Latvijos menininkų ir kitų kultūros elito atstovų pabėgo iš šalies, jie toliau tęsė savo kūrybos darbus daugiausiai Latvijos emigrantams.[21]

Po Latvijos įjungimo į TSRS, šalies menininkai ir rašytojai buvo priversti sekti socialistinio realizmo meno stiliumi. Populiariausios dainos buvo sukurtos 9-ajame dešimtmetyje. Šiuo laikmečiu, dainose buvo išjuokiami tarybinio gyvenimo bruožai ir raginama išsaugoti Latvijos identitetą. Tai davė pradžią masiniams protestams prieš Tarybų Sąjungą ir išpopuliarino poeziją. Po nepriklausomybės paskelbimo, teatras, scenografija, chorinė ir klasikinė muzika tapo ryškiausiomis Latvijos kultūros šakomis.

Architektūra[redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti vikitekstą]

Latvių tautosakoje vyrauja lyrinės dainos. Latviškų tekstų atsiradimas susijęs su reformacija. XVI-XVIII a. latvių raštiją kūrė daugiausiai Latvijoje gyvenantys vokiečiai. Latviškų tekstų buvo 1525 m. Liubeke išspausdintoje, bet neišlikusioje liuteroniškoje knygoje. Seniausios išlikusios latviškos knygos - 1585 m. Vilniuje išspausdintas katalikiškas ir 1586 m. Karaliaučiuje liuteroniškas katekizmai. [20]

Muzika[redaguoti vikitekstą]

Tradiciniam latviškam folklorui, ypač liaudies dainoms, daugiau nei 1000 metų. Žinoma daugiau nei 1,2 milijono dainų tekstų ir apie 30 000 liaudies dainų melodijų[22]. Latvių liaudies dainos daugiausia vienbalsės, turi bendrų bruožų (diatoninės dermės, mišrusis metras) su lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, rusų liaudies dainomis. Melodijos rečitatyvinės (apeiginės dainos) arba kantileninės (lyrinės dainos). Latvių liaudies instrumentais laikomi - styginiai - smuikas, kuoklė, dyga, pučiamieji - stabulė, taurė, ažaragas, mušamasis - trideksnis. XIII a. atsirado bažnytinė muzika.

1873 m. pradėtos rengti Visuotinės latvių Dainų ir Šokių šventės. Nuo to laiko iš viso šventė vyko 23 kartus. Jos vyko tiek Rusijos imperijoje, tiek SSRS, tiek nepriklausomoje Latvijoje. [20]

Latvija Eurovizijos dainų konkurse dalyvavo 10 kartų. Debiutavo 2000 m. Aukščiausias rezultatas – pirma vieta 2002 m., kurią pasiekė atlikėja Marie N.

Virtuvė[redaguoti vikitekstą]

Latviška virtuvė dėl Latvijos gamtinių ir istorinių sąlygų yra artimai susijusi su kitomis Rytų Europos virtuvėmis. Jai būdingos visos gamybos tradicijos, produktai, patiekalai, kurie aptinkami ir kitose aplinkinėse kulinarinėse tradicijose: Lietuviškoje, Rusiškoje, Estiškoje virtuvėse. Todėl kalbėti apie latvišką virtuvę, kaip apie išskirtinę tradiciją, yra sunku. Čia nėra išsikristalizavę nacionaliniai patiekalai, kurie galėtų reprezentuoti Latvijos kultūrą.

Latviškoje virtuvėje galima išskirti dvi tradicijas. Viena jų yra vokiečių miestiečių tradicija, būdinga ir Estijai, kuri formavo kulinariją ilgus amžius ir atnešė tokius produktus, kaip rauginti kopūstai, marinuotos daržovės, rūkytos dešros, alus. Kita tradicija buvo primityvi latvių valstiečių mityba, pagrįsta gausiu grūdinių kultūrų, bulvių ir pieno produktų vartojimu.

Šaltiniai[redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Sąrašas:Valstybės pagal savižudybių skaičių
  2. ↑ Savižudybių statistika Latvijoje
  3. ↑ Delfi.lt: Lietuvoje žudoma dažniau nei kitur ES
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu CIA
  5. ↑ Sąrašas:Valstybės pagal savižudybių skaičių
  6. ↑ Savižudybių statistika Latvijoje
  7. ↑ Delfi.lt: Lietuvoje žudoma dažniau nei kitur ES
  8. ↑ data.csb.gov.lv
  9. ↑ BBC: Languages across Europe
  10. ↑ Dažādu tautu valodu prasme
  11. ↑ 11,0 11,1 11,2 (Angliškai, galima pasikeisti į latvių) kalbų pasiskirstymo statistika
  12. ↑ (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
  13. ↑ (Angliškai)Trust in Religious Institutions does not convey to Church Attendance
  14. ↑ (Latviškai) Par reliģisko savienību (baznīcu), diecēžu un reliģisko organizāciju pārskatiem par darbību 2006.gadā
  15. ↑ 15,0 15,1 15,2 International Religious Freedom Report
  16. ↑ Reliģiju Enciklopēdija, Statistika (in Latvian). Accessed 2009-07-23.
  17. ↑ „Statistics of approved parishes in Latvia“. Reliģiju Enciklopēdija (latvių). The Latvian Bible Society. 2004-01-01. Nuoroda tikrinta 2007-03-07.
  18. ↑ „(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 11 puslapis“ (PDF).
  19. ↑ Latvijos statistikos departamentas (Resident Population by Region, City and District at the Beginning of the Year)
  20. ↑ 20,0 20,1 20,2 Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu LTE
  21. ↑ „Latvianart.org, „Historical Background““.
  22. ↑ Welcome to Latvia - Folk Songs
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vikiprojektas:Latvija/ruošinys5&oldid=7186900"