Vikipedija:Vardinimo taisyklės

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Gnome-mime-text-x-copying.svg  Čia aprašytos Vikipedijos taisyklės, galiojančios visiems Vikipedijos dalyviams.
Taisyklės gali būti keičiamos tik nustatyta tvarka.

Vardinimo taisyklės - lietuviškoje Vikipedijoje pasiekti susitarimai dėl straipsnių pavadinimų kūrimo.

Pagrindiniai principai[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmiausia straipsnio pavadinimas turi būti lengvai suprantamas didžiajai daugumai kalbančiųjų lietuvių kalba. Be šios taisyklės dar yra keli pagrindiniai principai: paprastumas (turi būti paprasta sukurti į straipsnį nuorodą), tikslumas, didžiųjų raidžių vartojimas ir vienaskaita.

Pagrindiniai ir bendrieji principai yra viršesni už specifinius susitarimus ir jais turi būti vadovaujamasi iškilus neaiškumams, koks straipsnio pavadinimas tinkamesnis.

Didžiosios raidės[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiosios raidės pavadinime rašomos remiantis lietuvių kalbos taisyklėmis.

Dėl Vikipedijos techninių apribojimų pirmo žodžio pirmoji raidė visada yra didžioji. Jei straipsnis turi vadintis žodžiu mažąja raide, pvz., prekiniai ženklai, straipsnio pradžioje įdedamas toks tekstas:

Šis straipsnis turėtų vadintis pavadinimas, tačiau Vikipedijos programinė įranga pirmąją pavadinimo raidę automatiškai padaro didžiąja.

Vienaskaitos vartojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Straipsnių pavadinimai turi būti rašomi vienaskaita.

Išimtys:

  • žodis turi tik daugiskaitinę formą (kaip kelnės, durys);
  • kai daugiskaitos forma gali turėti kitokią reikšmę, pvz., „namas“ ir „namai“;
  • tautų, tautinių, kalbinių, socialinių grupių pavadinimai, pvz., keltai, baltai, pankai;
  • tam tikrų biologijos taksonominių grupių pavadinimai.
  • kai kurie meteorologijos terminai, pavyzdžiui, debesų tipų pavadinimai.

Kategorijų pavadinimai gali būti tiek vienaskaita, tiek daugiskaita.

Pavadinkite kuo tiksliau[taisyti | redaguoti kodą]

Straipsnio pavadinimas turi būti konkretus ir tikslus, nebent tas pats pavadinimas gali turėti kitų reikšmių.

Nukreipiamųjų straipsnių pavadinimų trumpinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Draudžiama kurti nukreipiamuosius straipsnius, kurių pavadinimai sutrumpinti t. y. Vokietij, Kaun, Panevėž ir panašius.

Kiti bendrieji principai[taisyti | redaguoti kodą]

Vartokite įprastus žmonių bei daiktų vardus[taisyti | redaguoti kodą]

Vartokite labiausiai žinomą unikalų vardą, pavyzdžiui, Jogaila (bet ne Didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila), Algirdas Brazauskas (ne Algirdas Mykolas Brazauskas).

Išsamūs pavadinimai geriau nei sutrumpinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Reikia vengti pavadinimuose vartoti sutrumpinimus, nebent sutrumpinimas yra žymiai geriau žinomas. Pavyzdžiui, galima vartoti sutrumpinimą NASA (ne 'Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija'), tačiau turi būti Federalinis tyrimų biuras (ne FTB) ar Žemės ūkio ministerija (ne ŽŪM). Straipsniai su sutrumpintu pavadinimu gali būti nukreipiamieji.

Specialieji simboliai[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurie simboliai negali būti vartojami pavadinime: pavyzdžiui, skirtukas (|), žvaigždutė (*), ampersandas (&), riestiniai skliaustai ({}), laužtiniai skliaustai ([]), pliusas (+). Žiūrėkite Vikipedija:Vardinimo taisyklės (techniniai apribojimai).

Kabučių vartojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Straipsnių pavadinimuose nevartojami kabučių simboliai („“"). Tai svarbu dėl šių priežasčių:

  • Jei kabutė bus straipsnio pavadinimo pradžioje, tokį straipsnį bus sunkiau rasti straipsnių sąrašuose dėl rūšiavimo
  • Kiti dalyviai gali vartoti skirtingus kabutės simbolius (nuorodos „A“, "A“, “A“, “A" ir "A" visos rodo į skirtingus straipsnius)

Vietoje kabučių rekomenduojama po pavadinimo skliaustuose patikslinti, kieno tai pavadinimas (pvz., [[Sietynas (organizacija)|„Sietynas“]], [[Aušra (leidinys)|]]

Lotyniška abėcėlė[taisyti | redaguoti kodą]

Straipsnių pavadinimams naudojama tik lietuviška ir lotyniška abėcėlė. Nenaudojama kirilica, arabiški ir pan. rašmenys.

Atskiri žodžiai rašomi tik vienos kalbos rašmenimis (Vikipedija arba Wikipedia, todėl Wikipedija, Vikipedia yra nevartotini variantai).

Taip pat reikėtų „elgtis“ ir su kitais terminais: Wolfgang arba Volfgangas, bet ne Wolfgangas arba Volfgang'as, Metawiki arba Metaviki, bet ne Meta-viki ar Metawikis (nes lietuvių kalboje nėra w raidės, taip pat nėra ir apostrofo, brūkšnelio, dedamo viduryje žodžio).

„Daliniai“ straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Kai straipsnis yra apie kokio nors dalyko sudėtinę dalį, vartojamas visas pavadinimas. Tokiu atveju skliausteliai ar skyrybos ženklai (taškai, dvitaškiai) sudėtinei daliai apibrėžti nevartojami. Pavyzdžiui: Lietuvos istorija, o ne Lietuva (istorija); Mažeikių pramonė, o ne Mažeikiai: Pramonė.

Specifiniai susitarimai[taisyti | redaguoti kodą]

Asmenvardžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Vardai, kurie originalo kalba rašomi lotyniška abėcėle, straipsnių pavadinimuose visada rašomi pagal originalią rašybą. Populiariems vardams gali būti daromi nukreipimai iš sulietuvinto pavadinimo į pavadinimą originalia rašyba, pvz., iš Džordžas Bušas gali būti daromas nukreipimas į George Bush.

Jei vardas turi kokių nors specifinių diakritinių ženklų, pageidautina sukurti nukreipiamąjį straipsnį su intuityviausia vardo forma be šių ženklų, pvz., straipsniui Lech Wałęsa sukurti nukreipimą Lech Valesa.

Kitų abėcėlių vardai perrašomi pagal VLKK rekomendacijas, o jei jų nėra - pagal tarimą.

Titulai, pvz., baronas, kunigaikštis, grafas, docentas, daktaras, straipsnio pavadinime neminimi.

Straipsniai apie asmenis, kurie išimtinai žinomi tik pagal savo slapyvadžius, gali būti vardijami pagal pseudonimą.

Atskirų kalbų specifika[taisyti | redaguoti kodą]

Kiniškų vardų atveju, jei straipsnio pavadinimas rašomas sulietuvintai, pageidautina padaryti nukreipamąjį straipsnį su vardo rašymo forma pagal pinyin.

Slaviški vardai rašomi be tėvavardžių.

Visų kalbų, išskyrus vengrų ir japonų, asmenvardžiai rašomi tokia tvarka: „Vardas (vardai) Pavardė“.

Valdovų vardai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinė taisyklė - vartoti labiausiai įprastą vardą. Valdovų vardai rašomi trumpiausia žinoma forma (Mindaugas, Gediminas, Treniota ir t. t.), jei vardas neunikalus, trumpesnis vardas turėtų atitekti žinomesnei asmenybei, jei lygiaverčiai - reikia kurti nukreipiamąjį puslapį.

Valdovų vardai rašomi pagal istoriografijoje nusistovėjusią tradiciją, t. y. „Vardas Numeris“. Pvz., Liudvikas XIV. Numeris visada rašomas romėniškais skaičiais. Jei yra daugiau nei vienas valdovas tokiu pačiu vardu ir numeriu (pvz., keliose šalyse), patikslinimas rašomas skliaustuose, pvz., Karolis XII (Švedija). Jei valdovas žinomas savo vardu su pravarde, pvz., Augustas Stiprusis, kuriamas nukreipimas iš tokio straipsnio į straipsnį su aukščiau apibūdinta vardo daryba.

Šventosios Romos imperijos imperatorių vardai rašomi pagal principą „Imperatorius Vardas Numeris", pvz., Imperatorius Karolis V.

Hierarchų vardai[taisyti | redaguoti kodą]

Vartojamas nusistovėjęs sulietuvintas vardas. Hierarchų vardai rašomi pagal principą „Vardas Numeris“ arba jei buvo be numerio - „Vardas“. Pvz., Damasas I arba Eleuterijus. Jei yra numeris, jis visada rašomas romėniškais skaitmenimis. Jei yra kitų valdovų ar istorinių asmenybių tokiu pačiu vardu ir numeriu, patikslinimas rašomas skliaustuose, pvz., Jonas II (popiežius).

Jei hierarchas buvo šventasis, palaimintasis ar pan., tai šie žodžiai į straipsnio pavadinimą nėra įtraukiami. Pvz., Šventasis Grigalius I yra vengtinas ir turėtų būti nukreiptas į Grigalius I.

Gyvūnai, augalai ir kiti organizmai[taisyti | redaguoti kodą]

Straipsniai apie gyvūnus, augalus ir kitas gyvybės formas vardijami pagal jų įprastą lietuvišką pavadinimą. Jei lietuviško pavadinimo nėra, galima vardyti pagal jų lotynišką vardą. Jei augalo ar gyvūno pavadinimas gali būti supainiotas su kitais daiktais ar reiškiniais, prie pavadinimo pridėti paaiškinimą skliausteliuose. Straipsnius apie konkrečią rūšį (taip pat, jei reikia, ir gentį) vardinti laikantis vienaskaitos taisyklės, o straipsniams apie rūšių grupes vartojama daugiskaita.

Įvardijant straipsnius apie valgomus vaisius vedančius augalus ir jų vaisių pavadinimus, rekomenduotina vadovautis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės teikimais.

Inicialai[taisyti | redaguoti kodą]

Straipsniuose apie asmenis pageidautina pavadinime nurodyti ir vardą, ir pavardę (t.y. nuoroda [[P.Vileišis]] yra netinkama). Jei tai netinka, pvz., daugiau nei du vardai - vartoti inicialus su tašku po pirmo vardo ir tarpus tarp vardo, inicialo raidės ir pavardės.

Japoniški svetimvardžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Japoniški vietovardžiai bei asmenvardžiai transkribuojami vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodymais.

Filmų pavadinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurie filmai turi tuos pačius pavadinimus, taip pat jų pavadinimai sutampa su knygų, spektaklių arba atskirų sąvokų pavadinimais. Jei dėl to gali kilti painiava filmų pavadinimuose, skliaustuose reiktų nurodyti metus ir įvardyti, kad tai filmas, pvz., Titanikas (1997 m. filmas).

Šnekamosios ir programavimo kalbos[taisyti | redaguoti kodą]

Straipsniai apie šnekamąsias kalbas paprastai turėtų būti įvardinami pridedant „kalba“, pvz., Lietuvių kalba, išskyrus atvejus, kai ir be šio priedo yra aišku, kad straipsnis yra apie kalbą, pvz., Sanskritas. Tas pats principas galioja ir programavimo kalboms - jei gali kilti painiava, pridedama „programavimo kalba“, o jei pavadinimas pakankamai unikalus, galima vadinti ir be šio priedo, pvz., Python.


Skaičiai[taisyti | redaguoti kodą]

Straipsniai apie skaičius ir jų reikšmes vadinami N (skaičius), pvz., 1 (skaičius), o ne Vienetas.

Jei straipsnio pavadinime minimas skaičius, jis paprastai rašomas žodžiu, t. y. Antrasis pasaulinis karas, o ne II-asis pasaulinis karas ar 2-asis pasaulinis karas. Pastaba: „II-asis“ negali būti dar ir todėl, kad pagal lietuvių kalbos taisykles prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos.

Sąrašai[taisyti | redaguoti kodą]

Sąrašams skirta atskira vardų sritis „Sąrašas:“, todėl visi kuriami sąrašų puslapiai turi vadintis „Sąrašas:<pavadinimas>“, pavyzdžiui, Sąrašas:Sporto šakos.

Muzikos kūriniai[taisyti | redaguoti kodą]

Reikia vartoti įprasčiausią pavadinimą, skliausteliuose nurodant kompozitoriaus pavardę, jei daugiau nei vienas kompozitorius yra sukūręs tokį kūrinį.

Vietovardžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Vartokite Lietuvoje labiausiai paplitusią vietovardžio užrašymo formą. Užsienio vietovardžius rašykite su lietuviškomis galūnėmis, jei tai įprasta, pvz., Londonas, o ne London. Jei manote, kad Vikipedijos skaitytojai sulietuvinto pavadinimo gali nežinoti ar jis nepakankamai paplitęs, sukurkite puslapį su originaliu pavadinimu ir jį peradresuokite į straipsnį sulietuvintu pavadinimu. Pageidautina vartoti šiuo metu oficialius pavadinimus, pvz., Talinas, o ne Revalis, nebent straipsnyje rašote apie tam tikrą laikotarpį, kai miestas buvo vadinamas būtent taip.

Lietuviški tradiciniai vietovardžiai Baltarusijoje, Karaliaučiaus krašte, Latvijoje ir Lenkijoje naudojami straipsnių pavadinimuose. Kiti oficialūs pavadinimai minimi straipsnio pradžioje, iš jų daromi nukreipimai. Tekste pavadinimai naudojami sinonimiškai, atsižvelgiant į kontekstą. Remiamasi VLKK paskelbtais tokių vietovardžių sąrašais, žr. čia.

Literatūros kūriniai[taisyti | redaguoti kodą]

Kūrinio pavadinimą vartokite kaip straipsnio pavadinimą laikantis visų aukščiau nurodytų taisyklių. Jei straipsnio pavadinimas gali turėti tokį patį pavadinimą kaip ir straipsnis apie kitą dalyką, prie pavadinimo straipsniuose reikėtų nurodyti „(romanas)“, „(apsakymas)“ ir pan. Jei knyga nėra grožinė literatūra, skliausteliuose galima rašyti „(knyga)“. Jei ir tuo atveju gali būti painiavos, skliausteliuose nurodykite ir autoriaus pavardę: „(Tolkieno romanas)“, „(Orvelo apsakymas)“ ir pan.