Vietnamo reindžeriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vietnamo reindžeriai
Vietnamese Rangers SSI.svg
rankovės peties antsiuvas
Veikimo laikas 1951-1975
Valstybė Pietų Vietnamo vėliava Pietų Vietnamas
Lojalumas Vietnamo respublika
Pavaldus Vietnamo respublikos ginkluotosios pajėgos
Rūšis lengvieji pėstininkai
Dydis 54 batalionai (1975 m.)
Yra dalis Vietnamo respublikos armija
Būstinė Danangas, Niačangas
Išformuota 1975 m.
Vietnamo reindžeriai gina Saigoną Teto puolimo metu (1968 m.)
JAV armijos sraigtasparniai UH-1D atskrenda paimti Vietnamo reindžerių (1965 m.)

Vietnamo reindžeriai (viet. Biệt Ðộng Quân, BDQ; angl. Vietnamese Rangers, ARVN Rangers) – buvusios Vietnamo respublikos (buvęs Pietų Vietnamas) ginkluotųjų pajėgų reindžeriai. Buvo apmokyti JAV žaliųjų berečių ir reindžerių, vykdė paieškos ir naikinimo užduotis priešo teritorijoje. Pradžioje jie buvo pėstininkų batalionų ketvirtosios kuopos, treniruotos veikti kaip prieš sukilėlius treniruoti lengvieji pėstininkai. Vėliau tapo savarankiškomis pajėgomis, gebėjusiomis veikti tiek kaip įprastiniai pėstininkai, tiek kaip daliniai, specializuoti veikti prieš sukilėlius.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Prancūzai 1951 m. Niačange įsteigė Komandosų mokyklą. Vėliau Pietų Vietname karinių patarėjų funkcijas perėmė JAV Karinės pagalbos patarėjų grupė (Military Assistance Advisory Group), ir 1956 m. mokykla buvo performuotą į Reindžerių mokyklą.

1960 m., prasidėjus Vietnamo karui, buvo suformuotos Vietnamo reindžerių pajėgos.[1] Pradžioje reindžeriai buvo organizuoti į specialias kuopas, į kurių sudėtį kaip patarėjai įėjo JAV armijos reindžeriai. Pastarieji pradžioje buvo mobiliųjų mokymo komandų (angl. Mobile Training Teams; MTT) nariai reindžerių treniravimo centruose, o vėliau – karinių patarėjų komandų (angl. Military Advisory Command Vietnam, MACV) Vietnamo reindžerių daliniuose nariai. Nedaug Vietnamo reindžerių karininkų buvo atrinkti mokytis JAV armijos reindžerių mokykloje Fort Beninge (Fort Benning).

1962 m. BDQ kuopos buvo sujungtos į specialiuosius batalionus kovai su sukilėliais, bet 1963 m. reindžerių daliniai buvo performuoti į batalionus, kurių paskirtis buvo ne tiek kova su sukilėliais, kiek lengvųjų pėstininkų operacijos. 1966 m. batalionai sudarė vykdymo pajėgas (angl. task forces), korpusų lygyje buvo suformuoti penki reindžerių grupių štabai, turėję vadovauti taktinėms reindžerių operacijoms. Reindžerių grupių struktūra išsilaikė iki 1970 m., kai prasidėjo JAV pajėgų P. Vietname mažinimas.

Civilių nereguliariosios gynybos grupės (angl. Civilian Irregular Defense Groups, CIDG), išsidėsčiusios palei Laoso ir Kambodžos sienas, anksčiau pavaldžios 5-ajai JAV Specialiųjų pajėgų grupei, buvo įjungtos į Vietnamo reindžerių pajėgas. Taip reindžeriams teko užsiimti ir valstybės sienų apsauga. CIDG stovyklų performavimas į 37 kovinius batalionus su 14534 kariais daugiau kaip du kartus padidino Vietnamo reindžerių skaičių.[2] 8-to dešimtmečio pradžioje, prieš Saigono žlugimą, Vietnamo reindžerių daliniai prarado patrauklumą. Nors buvo daug norinčių tapti reindžeriais, Oro desanto ir Jūrų pėstininkų divizijų populiarumas pranoko reindžerių populiarumą.

Paskutinėmis karo dienomis, 1975 m., daugelis reindžerių dalinių buvo visiškai sunaikinti. Daugelis kovojo savarankiškai, atsisakydami pasiduoti. Saigone reindžeriai kovėsi iki balandžio 30 d., kai jiems buvo liepta sudėti ginklus, nes jų valstybė Vietnamo respublika kapituliavo. Daug reindžerių karininkų buvo palaikyti pavojingais komunistinei vyriausybei ir nuteisti kalėti perauklėjimo stovyklose.

Uniformos[taisyti | redaguoti kodą]

Reindžeriai dėvėjo visas uniformas, kurias dėvėjo Vietnamo respublikos armijos kareiviai, tačiau labiausiai žinomos yra aptempto kirpimo amerikietiška uniforma OG-107 ir kamufliažinė uniforma.

šalmų priekyje buvo simbolis – didelė geltona žvaigždė, virš kurios juodos urzgiančios panteros galvos en face atvaizdas. Dažnas reindžerių galvos apdangalas buvo ruda beretė, kurią nešiojo prancūzišku stiliumi – pakreiptą kairėn su emblema (sparnuota strėlė vainike) virš dešinės ausies. Tokias pačias beretes nešiojo ir reindžerių daliniuose veikę JAV ir Australijos kariniai patarėjai.

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Reindžerių sąveikos daliniai korpusų štabuose[taisyti | redaguoti kodą]

Kiekvieno Vietnamo respublikos armijos korpuso ar kovinės taktinės zonos (KTZ, angl. combat tactical zone, CTZ) štabe buvo reindžerių sąveikos būrys (45-52 kariai). Šie būriai turėjo padėti „tinkamai naudoti“ reindžerių dalinius.

Reindžeriai[taisyti | redaguoti kodą]

1975 m. reindžerių kiekis buvo didžiausias – jų buvo 54 batalionai, sujungti 18 grupių. Tačiau tik 22 iš šių batalionų buvo tikrųjų reindžerių batalionai, o likę batalionai buvo pasienio reindžeriai, atsiradę vietnamizuojant civilių nereguliariąsias gynybos grupes (CIDG) ir MIKE pajėgas (angl. MIKE Force).

1973 m. sausį egzistavo šie Vietnamo reindžerių (Biêt Dông Quân) daliniai[3]:

  • 1-oji reindžerių grupė – Danangas (I korpusas/KTZ)
  • 2-oji reindžerių grupė – Pleiku (II korpusas/KTZ)
  • 3-oji reindžerių grupė – Bienhoa (III korpusas/KTZ)
  • 4-oji reindžerių grupė – Chi Long (pradžioje 44-oji taktinė zona, vėliau IV korpusas)
  • 5-oji reindžerių grupė – Bienhoa (III korpusas/KTZ)
  • 6-oji reindžerių grupė – Bienhoa (III korpusas/KTZ)
  • 7-oji reindžerių grupė – Saigonas (priskirta Oro desanto divizijai)
  • 41-oji reindžerių pasienio gynybos grupė – Chi Long štabas
  • 42-oji reindžerių pasienio gynybos grupė – Chi Long štabas
  • 81-oji reindžerių oro desanto grupė – Bienhoa

3-oji, 5-oji ir 6-oji reindžerių grupės buvo sutelktos drauge į 3-iąjį reindžerių junginį, taip Vietnamo respublikos armija siekė suformuoti reindžerių diviziją, bet sunkiosios ginkluotės stygius neleido to pabaigti.

Pasienio reindžeriai[taisyti | redaguoti kodą]

1973 m. be paprastų reindžerių buvo dar 33 reindžerių pasienio gynybos batalionai. Tai buvo buvusios civilių nereguliariosios gynybos grupės (CIDG), kurias suformavo amerikiečiai ir kuriose tarnavo 14365 žmonės. Pasienio reindžerių batalionai buvo mažesni (465 žm.) už paprastųjų reindžerių batalionus (575–650 žm.).

1975 m. kovą Centrinėse aukštumose buvo suformuota tribatalionės reindžerių grupes, sudarytos daugiausia iš pasienio reindžerių batalionų:

  • 21-oji reindžerių grupė
  • 22-oji reindžerių grupė
  • 23-oji reindžerių grupė
  • 24-oji reindžerių grupė
  • 25-oji reindžerių grupė

81-oji reindžerių grupė[taisyti | redaguoti kodą]

81-oji reindžerių grupė buvo unikalus dalinys, pradžioje sudarytas kaip dalis projekto DELTA greitojo reagavimo pajėgos. Jis buvo suformuotas 1964 m. lapkričio 1 d. kaip 91-asis Oro desanto reindžerių batalionas, sudarytas iš trijų kuopų, kurių kariai buvo degarai. Ketvirtoji kuopa buvo pridėta 1965 m. 1966 m. batalionas buvo reorganizuotas į 81-ąjį reindžerių batalioną, pašalinant „nevietnamiečius“, kad batalionas būtų efektyvesnis. 81-ąjį batalioną sudarė 6 kuopos, kurių visi kariai buvo vietnamiečiai. Oficialiai šis batalionas priklausė Vietnamo respublikos armijos specialiosioms pajėgoms, o ne reindžerių vadovybei. Iš tikrųjų jis buvo pavaldus projekto DELTA vadovybei, o VRA specialiosioms pajėgoms realiai buvo pavaldžios tik dvi bataliono kuopos. Bataliono paskirtis buvo tarnauti aeromobiliomis greitojo reagavimo pajėgomis, naudojamomis parsigabenti žvalgybos grupes, rengti neatidėliojamus tokių grupių aptiktų objektų antpuolius, sustiprinti puolamas specialiųjų pajėgų stovyklas. Teto operacijos metu ir po jos batalionas kovėsi Saigono gatvėse ir gatvių kautynėse pasirodė visai gerai.

Vėliau 81-asis reindžerių batalionas buvo išplėstas iki 7 kuopų ir pervadintas į 91-ąją reindžerių grupę. Tai daryti paskatino Delta komandų sujungimas su trimis reindžerių kuopomis. Visas dalinys buvo apmokytas desantuotis parašiutais ir buvo tiesiogiai valdomas VRA karinės žvalgybos G-2.

1975 m. grupės būstinė buvo Tranglone ir Tayline. Grupę sudarė štabas, septynios reindžerių ir viena pėdsekių kuopos. Grupėje karių skaičius siekė nuo 920 iki 1200.

91-asis, po to 81-asis batalionas dėvėjo Vietnamo specialiųjų pajėgų žaliąsias beretes, o ne reindžerių rudas beretes.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Valentine, McDonald American Ranger Adviser history
  2. John Kelly, Colonel Francis [1973] (1989). U.S. Army Special Forces 1961-1971. CMH Pub 90-23.
  3. Shelby Stanton’s book Vietnam Order of Battle, page 274