Vieno lito literatūrinė premija
| Vieno lito literatūrinė premija | |
| Įteikiamas už | Kaune gyvenančų rašytojų per metus išleistus kūrinius, jų sklaidą |
|---|---|
| Vieta | Kaunas |
| Šalis | Lietuva |
| Atlygis | 1 Lt bei rėmėjų piniginis paskatinimas |
| Pirmasis apdovanojimas | 1999 m. |
Vieno lito literatūrinė premija – Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus literatūrinė premija (sumanytojas ir steigėjas Petras Palilionis), teikiama nuo 1998 m.
Daugelis reikšmingų literatūros kūrinių šiuo metu nepastebimi, nežinomi dėl jų mažų tiražų, o knygos sunkiai pasiekia skaitytojus. Šios premijos pagrindinis uždavinys – Kaune gyvenančių rašytojų per metus išleistų kūrinių vertinimas, jų sklaida. Kūrinius atrenka ir vertina LRS Kauno skyriaus taryba. Premijos nuostatuose teigiama, kad literatūrinės premijos svarbą apsprendžia ne jos dydis, o kūrinių meninis lygis, originalumas, reikšmingumas. Apdovanojimui gali būti pristatomos ne tik knygos, bet ir reikšmingi, talentingi darbai, paskelbti žiniasklaidoje. Pagrindiniai vertinimo kriterijai: grušiškas kūrybingumas, kudirkiškas pilietiškumas, vaižgantiškas kalbos sodrumas, maironiškas tautiškumas. Premijos dydis bičiuliškai simboliškas – vienas litas. Vieno lito moneta įkomponuota skulptoriaus Stasio Žirgulio autoriniame darbe. Laureatui įteikiamas prizas, diplomas ir renginio rėmėjų piniginis paskatinimas.[1]
Premijos laureatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2023 m. – Viktoras Rudžianskas už poezijos intymumą, impresionistines būsenas ir emocijas, vaizdinių efemeriškumą eilėraščių rinkinyje „Arbata papėdėje“.
- 2022 m. – Aida Krilavičienė už literatūrinių ryšių sklaidą ir profesionalius vertimus iš suomių kalbos.
- 2021 m. – Vidmantas Elmiškis už kasdienybės spalvas bei amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje „Ir bus atsakyta“.
- 2020 m. – Enrika Striogaitė už poetinį žvilgsnį ir dėmesingumą atsidūrusiems visuomenės paribiuose eilėraščių rinkinyje „Žmonės“.
- 2019 m. – Dovilė Zelčiūtė už egzistencinius ieškojimus ir autentiškus atsivėrimus eilėraščių rinkinyje „Prieglaudos miestai“.
- 2018 m. – Gediminas Jankus už įtaigaus vaizduotės šėlsmo ir atpažįstamų realijų jungtis novelių rinkinyje „Rytoj“.
- 2017 m. – Robertas Keturakis už formos ir turinio vienovę bei šviesų žvilgsnį į pasaulį eilėraščių rinkinyje „Nakties baltieji debesys“.
- 2016 m. – Edmundas Janušaitis už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje „Fronto angelas“.
- 2015 m. – Aleksas Dabulskis už pašaipų žvilgsnį į pasaulį ir save knygoje „Baigtas kriukis“.
- 2014 m. – Petras Venclovas už naujų formų paieškas mažųjų romanų knygoje „Peržengti ribą“.
- 2013 m. – Gintaras Patackas už knygas „Kur pakastas šuva“, „Pasaulis kurio nėra“ ir „Gintaras Patackas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“.
- 2013 m. – Petras Palilionis už premijos sumanymą.
- 2012 m. – Gintautas Dabrišius už dabrišišką originalumą eilėraščių knygoje „Joju vienas“.
- 2011 m. – Aldona Puišytė už lyrikos rinkinį „Begaliniam kely“.
- 2010 m. – Vladas Kalvaitis už vaižgantišką kalbos sodrumą apsakymų knygoje „Svečias iš Magadano“.
- 2009 m. – Zita Gaižauskaitė už eilėraščių rinktinę „Kur keliauji, debesėli?“
- 2008 m. – Rimantas Marčėnas už istorinį romaną „Karūnos spindesio apakinti“.
- 2007 m. – Vladas Vaitkevičius už eilėraščių rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“.
- 2006 m. – Donaldas Kajokas už grušišką kūrybingumą poezijos rinktinėje „Karvedys pavargo nugalėti“.
- 2005 m. – Aldona Ruseckaitė už gaivališką moteriškumą apysakoje „Sidabro sodai“.
- 2004 m. – Violeta Šoblinskaitė už vaižgantišką kalbos sodrumą romane „Vilkų marti“.
- 2002 m. – Jonas Laucė už istorinį romaną „Mirštančių dievų kerštas”.
- 2001 m. – Tautvyda Marcinkevičiūtė už grušišką kūrybingumą eilėraščių knygoje „Gatvės muzikantas“.
- 2000 m. – Markas Zingeris už įspūdingą tikrovės mirgesį knygoje „Iliuzionas“.
- 1999 m. – Jurgis Gimberis už kudirkišką pilietiškumą knygose „Mišiugino dienoraštis“ ir „Misės, mano boba ir kiti reikalai“.
Kaune teikiamos panašios alternatyvios premijos:[2]
- Fotomenininko Vytauto Tamoliūno įsteigta „Vieno euro“ premija. Kauno menininkas ją skirdavo jam patikusiems menininkams, kurių kūryba likdavo neįvertinta nei „Vieno lito“, nei kitomis premijomis.
- Pereinamasis „Laimės akmens prizas“, Kauno rašytojų vardu skiriamas už didžią laimę sudaryti „Poezijos pavasario“ almanachą.