Vidas Ločeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vidas Ločeris (1948 m. birželio 11 d. Vilnius1999 m. spalio 8 d. ten pat) – Lietuvos kompozitorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Algirdas Ločeris. 1972 m. baigė Lietuvos konservatorijos E. Balsio kompozicijos klasę. Stažavo Maskvos konservatorijos asistentūroje, M. Čulakio klasėje, Lvovo konservatorijoje.

19721979 m. dėstė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, 19731993 m. Lietuvos konservatorijoje.

Žmona koncertmeisterė Nadežda Ločerienė.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė oratoriją „Kryžkalnis“ (1976 m., R. Baltrušaičio žodžiais), „Jaunatvišką simfoniją“ (1973 m.), 3 koncertus (simfoniniu orkestrui, 1972 m., saksofonui, trimitui ir džiazo orkestrui, 1976 m., koncertą variacijas fortepijonui ir orkestrui, 1978 m.), „Concertino“ violončelei ir styginiams (1977 m.), fortepijoninį (1974 m.) ir dvigubą (1983 m.) kvintetą, sonatą smuikui ir fortepijonui (1973 m.), sonatų ir sonatinų akordeonui, chorų, dainų, romansų, vokalizių, pjesių fortepijonui („Aitvaras“, 1981 m.), smuikui, birbynei („Baladė“, 1977 m.), kaimo kapelai, pramoginės muzikos ansambliams ir orkestrams. Koncertavo su tėvu kaip akordeonų duetas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Arvydas KaraškaVidas Ločeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 556 psl.