Viangkosajo nacionalinis parkas
| Viangkosajo nacionalinis parkas | |
|---|---|
| IUCN Category II (Nacionalinis parkas) | |
| Vieta: | Tailandas |
  Viangkosajo nacionalinis parkas
|
|
| Koordinatės: | Koordinatės: |
| Plotas: | 410,00 km² |
| Įkurtas: | 1981 |
Viangkosajo nacionalinis parkas (taj. อุทยานแห่งชาติเวียงโกศัย) - nacionalinis parkas šiaurės Tailande, Frė ir Lampango provincijose. Parkas įkurtas 1981 m. spalio 9 d.
Turinys |
Vieta[taisyti]
Parkas užima 410,00 km², apima Longo (Long) ir Vangčino (Wang Chin) Frė, bei Thoeno (Thoen), Sopprapo (Sop Prap) ir Metha (Mae Tha) Lampango apylinkėse, 70 km į pietvakarius nuo Frė.
Flora ir fauna[taisyti]
Viangkosajo nacionaliniame parke vyrauja drėgni visžaliai ir mišrūs miškai. Iš retų augalų parke sutinkama: ksilija (Afzelia xylocarpa), aukštasis sparnenis (Dipterocarpus alatus), juodmedis (Diospyros pubicalyx), krausva (Lagerstroemia calyculata), stambiavaisis koralmedis (Pterocarpus macrocarpus), kietavaisė ksilija (Xylia xylocarpa), didysis tikmedis (Tectona grandis) ir kt.
Parke gyvena: Indinis zambaras, Indokininis tigras, Azijinis dramblys (Elephas maximus), Indijos muntjakas, šernas, ausytasis skujuotis (Manis pentadactyla), Tupaia belangeri[1], sutinkama daugiau paukščių: biulbiulis (Pycnonotus aurigaster), Megalaima haemacephala[2], baltastrėnė šama (Copsychus malabaricus), Megaceryle lugubris[3] ir kt.
Įžymiausios vietos[taisyti]
- Mekoengluango (Mae Koeng Luang), Pančeno (Panchen), Mesino (Mae Sin) ir Mekoengnojo (Mae Koeng Noi) kriokliai.
- Mečoko (Mae Chok) karštos versmės.
- Dongtakhianas (Dong Takhian). Šimtametis "geležinio medžio" kvapiosios hopėjos (Hopea odorata) miškas.
