Vištytis (miestelis)

Koordinatės: 54°27′18″š. pl. 22°42′43″r. ilg. / 54.455°š. pl. 22.712°r. ilg. / 54.455; 22.712 (Vištytis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vištytis
{{#if:270
Mokyklos gatvė Vištytyje
Vištytis
Vištytis
54°27′18″š. pl. 22°42′43″r. ilg. / 54.455°š. pl. 22.712°r. ilg. / 54.455; 22.712 (Vištytis)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Vilkaviškio rajono savivaldybės vėliava Vilkaviškio rajono savivaldybė
Seniūnija Vištyčio seniūnija
Gyventojų (2021) 304
Vikiteka Vištytis (miestelis)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Vištýtis
Kilmininkas: Vištýčio
Naudininkas: Vištýčiui
Galininkas: Vištýtį
Įnagininkas: Vištýčiu
Vietininkas: Vištýtyje
Istoriniai pavadinimai lenk. Wisztyniec,[2] rus. Виштынецъ,[3] vok. Wystiten, Wyschtyten

Vištytis – miestelis Vilkaviškio rajono savivaldybės vakaruose, Vištyčio ežero šiaurės rytinėje pakrantėje, į pietus nuo Kybartų. Seniūnijos centras, Vištyčio seniūnaitija. Stovi Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1829 m.), Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia, Vytauto paminklas, veikia P. Kriaučiūno vidurinė mokykla (su kraštotyros muziejumi), biblioteka, paštas (LT-70037), Vištyčio RP direkcija. Miestelyje išlikęs XVIII a. gatvių tinklas, keturkampė aikštė.

Katalikų bažnyčia

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vištytis – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Vištyčio ežero vardo, nors paties vandenvardžio kilmė ir nėra aiški.[4] Pastarojo pavadinimą liaudies etimologija savo legendomis kildina nuo to, kad galbūt vanduo cypsėjęs, galbūt pro ežerą skrendantis paukštis.[5]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelis įsikūręs Sūduvos aukštumoje, šiaurinėje Vištyčio ežero pakrantėje, Vištyčio regioniniame parke, prie pat Lietuvos–Rusijos valstybinės sienos, ribojasi su Karaliaučiaus sritimi. Prie ežero yra poilsiavietė-kempingas „Viktorija“. Į pietryčius nuo miestelio stūkso Vištyčio piliakalnis. Nebūtkiemio kaime stūkso Vištyčio akmuo (vadinamas Stebuklingu akmenimi; 6 m ilgio, 4 m pločio ir aukščio).

Vištyčio pagrindiniai keliai:

Panorama iš šiaurės pusės

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vištytis įkurtas XVI a. 1-ojoje pusėje Prūsijos pasienyje prie Vištyčio ežero. 1538 m. minimas Vištyčio dvaras. 1570 m. rugsėjo 8 d. (miesto globėjos Švč. Mergelės Marijos gimimo šventės – Šilinės dieną) Ldk Žygimantas Augustas patvirtino herbą (seniausias Sūduvos krašte) ir suteikė miesto teises.

1776 m. Vištytis neteko savivaldos, nors dalis administracijos pareigūnų išliko ir jie minimi 1785 bei 1790 m. miesto ginčuose su seniūnu, 1789 m. dalyvavo Ketverių metų seimo darbe. Pasinaudoję Seimo nutarimai, miestelėnai vėliau savivaldą atkūrė, bet be specialios valdovo privilegijos. Dėl to kilo kivirčai su vietos seniūnu Kristupu Puzina iš Kozelsko. Miestiečiai kreipėsi į Asesorių teismą, kad jis apgintų nuo seniūno savivalės ir patvirtintų senąsias privilegijas. 1792 m. rašytame skunde Vištytis vadinamas laisvuoju miestu, o jam atstovauja miesto vaitas Ignotas Penkovskis, burmistras Stanislovas Ragaišis ir kiti magistrato pareigūnai. Neaišku, kaip baigėsi šie ginčai, bet XIX a. Vištytis šiokį tokį savarankiškumą turėjo.

Iki 1815 m. priklausė Prūsijai, vėliau – Rusijai kaip Užnemunės dalis. 1870 m. Vištytis neteko miesto teisių.[6] XIX a. pabaigoje buvo Vilkaviškio apskrities Vištyčio valsčiaus centras.[7]

1901, 1915 m. miestelis degė. XX a. tarpukariu Vištytyje veikė malūnas, pieninė, šerių fabrikas, kredito draugija, šaulių būrys, choras, biblioteka, orkestras.[8]

II pasaulinio karo metu neteko didelės dalies gyventojų dėl holokausto. 1941 m. liepos 14 d. naciai sušaudė apie 200 žmonių (poetas Petras Keidošius apie tai parašė poemą „Sunkus kelias į kalną“, 1978 m.). LTSR laikais Vištytis buvo apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

1999 m. patvirtintas dabartinis Vištyčio herbas. Po 2004 m. valstybių sienos sutarties pasirašymo nedidelė teritorija miestelio vakarinėje dalyje (anksčiau buvusi Rusijos pusėje) iškeista į lygiavertę pagal plotą teritoriją.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pabaiga Vištyčio valsčiaus centras Kalvarijos apskritis
1867–1950 m. Vilkaviškio apskritis
1950–1959 m. Vištyčio apylinkės centras Kybartų rajonas
1959–1962 m. Kalvarijos rajonas
1962–1995 m. Vilkaviškio rajonas
1995– Vištyčio seniūnijos centras Vilkaviškio rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1808 m. ir 2021 m.
1808 m. 1827 m. 1888 m.[9] 1892 m.*[3] 1923 m.sur.[10] 1959 m.sur.[11] 1970 m.sur.[12] 1979 m.sur.[13]
1 600 2 449 4 219 4 017 1 295 601 731 751
1983 m.[14] 1986 m.[15] 1989 m.sur.[16] 2001 m.sur.[17] 2011 m.sur.[18] 2021 m.sur.[19] - -
645 602 591 566 436 304 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Juozas Kalvaitis (1842–1895), vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius.
  • Liudvikas Butkevičius (1881–1963), karininkas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas, pulkininkas.
  • Julian Gruner (1898–1940), lenkų lengvaatletis, Lenkijos čempionatų aukso medalių laimėtojas.
  • Irena Ylienė, dainininkė.
  • Algimantas Kezys, fotografas, JAV lietuvių kultūros veikėjas.
  • Bronius Leonavičius, dailininkas, visuomenės veikėjas.
  • Pranas Bilėnas-Bilevičius (1898.11.11 - 1942.10.13 Norilsko lageryje) Lietuvos kariuomenės pulkininkas-leitenantas.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • P. Kriaučiūno mokykla
    P. Kriaučiūno mokykla
  • Liuteronų bažnyčia
    Liuteronų bažnyčia
  • Dariaus ir Girėno gatvės pabaiga ties valstybine siena
    Dariaus ir Girėno gatvės pabaiga ties valstybine siena

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1931 m.
  3. ↑ 3,0 3,1 Виштынецъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 606 psl. (rus.)
  4. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 265–267
  5. ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 57
  6. ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
  7. ↑ Wisztyniec. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 626 psl. (lenk.)
  8. ↑ Vištytis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
  9. ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  10. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  11. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. ↑ Vištytis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 810 psl.
  13. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  14. ↑ Vištytis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 316 psl.
  15. ↑ Vištytis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 583
  16. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  17. ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  18. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  19. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Vištytis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 396 psl.
  • Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953, t.2. psl.179

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ž • A • R
Svarbiausios gyvenvietės Vilkaviškio rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
Herbinės gyvenvietės
· Alvitas (2007) · Bartninkai (1999) · Gižai (2012) · Gražiškiai (2001) · Keturvalakiai (2012) · Kybartai (1998) · Klausučiai (2007) · Pajevonys (1999) · Pilviškiai (1999) · Vilkaviškis (1996) · Virbalis (1993) · Vištytis (1999)

Aplinkinės gyvenvietės

KYBARTAI – 21 km
Totorkiemis – 5 km 		PAJEVONYS – 12 km
Ančlaukys – 8 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Gražiškiai – 13 km
Pavištytis – 6 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vištytis_(miestelis)&oldid=6927104"