Višnukundinų dinastija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Višnukundinų dinastija (telug. విష్ణుకుండినులు ) kilmės dinastija, valdžiusi teritorijas dab. Andhra Pradeše 420-620 m.
Ši dinastija iš pradžių atsirado kaip Vakatakų vasalė rytiniame pajūryje. 514 m. Vakatakų valdos sumažėjo iki dabartinės Telanganos teritorijos. Višnukundinų valdomos teritorijos koncentravosi pajūryje tarp Krišnos ir Godavario upių, bet vėliau jai pavyko išplėsti teritorijas ir sukurti stiprią valstybę.
Ši dinastija valdė Tamsiaisiais amžiais, kuomet vidurio Indija buvo valdoma daugybės vietinių dinastijų. Kitos to meto Andhros dinastijos buvo Anandagotrikai, Palavai ir kitos.
Pirmoji dinastijos sostinė buvo Indrapalanagara (dab. Nalgondos rajonas).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmasis valdovas Indra Varma dar buvo traktuojamas kaip Vakatakų vasalas, tačiau įsitvirtinęs Indrapalanagaroje, jis tapo vis labiau nepriklausomas. Tuo metu toje vietoje susidarė vakuumas, kadangi čia nesiekė palavų galybė pietuose (ji buvo tik iki Krišnos upės) ir Vakatakų galybė pajūryje. Apie du vėlesnius dinastijos valdovus Madhav Varma I ir Govinda Varma žinoma nedaug, greičiausiai jie išlaikė Indra Varma turėtas teritorijas ir jas šiek tiek praplėtė.
V a. viduryje dinastija pradėjo savo ekspansiją valdant sėkmingiausiam dinastijos valdovui Madhav Varmai (461-508). Apie pusę amžiaus trukęs Madhav Varmos valdymas laikomas Višnukundinų dinastijos aukso amžiumi, mat šis valdovas susigiminiavo su Vakatakais, o vėliau nugalėjo priešus Anandagotrikus į pietus nuo Krišnos upės (jie buvo Palavų vasalai). Padaręs sostine Amaravatį, jis nugalėjo kaimynus šiaurėje Salankajanus ir taip įsitvirtino pajūrio ruože.
Valdant Vikramendra Varmai II (555–569), valstybė įsigalėjo Kalingoje ir apsigynė nuo Palavų. Stipri valstybė sugebėjo išsilaikyti iki VII a. I pusės, kol buvo nukariauta Badamio Čalukjų iš Karnatakos.
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Višnukundinai buvo pirmieji valdovai, kurie Andhroje ėmė vartoti vietinę telugų kalbą, o ne sanskritą, nors šiam dar buvo skiriamas didžiulis dėmesys.
Nors pirmieji dinastijos valdovai buvo budistai, nuo Madhavvarmos laikų suklestėjo višnuizmas ir šivaizmas. Buvo įsteigta daugybė mokyklų vedų studijoms, pastatyta daug puikių šventyklų, tokių kaip Undavalio olos.