Vestuvės Kanoje (Veronese)

„Vestuvės Kanoje“

Menininkas	Paolas Veronezė
Metai	1562-1563 m.
Meno kryptis	Vėlyvasis renesansas
Medžiagos, technika	drobė, aliejus
Matmenys	677 cm × 994 cm
Miestas (vieta)	Paryžius
Muziejus	Luvras

Vestuvės Kanoje (arba Vestuvių puota Kanoje) – vienas žymiausių italų Venecijos dailininko Paolo Veronezės paveikslų. Sukurtas 1562–1563 m. Šiuo metu yra Paryžiaus Luvro muziejuje ir laikomas vienu iš 10 muziejaus žymiausių eksponatų.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Milžiniškų matmenų (apie 67 m² ploto) paveikslą Paolui Veronezei užsakė Venecijos San Giorgio Maggiore vienuolyno vienuoliai 1562 m.^[2] Paveikslas turėjo užimti visą vienuolyno refektoriumo sieną. Paveikslas turėjo kaboti 2,5 m aukštyje ir sukurti iliuzinį erdvės pratęsimo įspūdį. Paolas Veronezė dirbo ties paveikslu 15 mėnesių. Darbe jam tikriausiai padėjo brolis Benedetto Caliari. Paveikslas tapo vienu žinomiausių Veronezės kūrinių. Vienuolis Benedetto Guidi po paveikslo pakabinimo mini, kad visi skulptoriai, tapytojai ateina jo pasižiūrėti po 3, 4 ir 6 kartus ir Paolas nusipelnė „amžinos šlovės“.^[3] 1797 m. Napoleono nurodymu paveikslas buvo konfiskuotas ir pergabentas į Prancūziją, perkeltas į Luvro muziejų. Napoleono kareiviai prieš tai perpjovė drobę per pusę.

Po Napoleono karų paveikslas taip ir nebuvo grąžintas į Italiją dėl didelės pažeidimų tikimybės transportavimo metu. Vietoj jo į Veneciją buvo pasiųsta prancūzų dailininko Šarlio Le Breno tapyta kopija (dabar Venecijos akademijos galerijose). 1992 m. liepos 3 d. restauracijos metu, bandant pakabinti drobę, ji nuvirto gerąja puse ir buvo suplėšyta 5 vietose. Visuomenės pasipiktinimą sukėlė Luvro bandymas nuslėpti įvykį, ypač kai dar prieš porą dienų liūties metu pro stogą ant jos buvo pratekėjęs vanduo.^[4] „Vestuvės Kanoje“ Luvre kabo tame pačiame kambaryje kaip ir „Mona Liza“.

Paveikslo tema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vestuvės Kanoje vaizduoja Naujojo Testamento istoriją, kai Kristus buvo pakviestas į vestuves, kuriose atliko savo pirmąjį stebuklą − pavertė vandenį vynu. Anot istorijos, puotoje ėmė baigtis vynas ir Kristus paprašė tarnų pripildyti indus vandeniu ir pasiūlyti atsigerti puotos šeimininkui. Šis pastebėjo, kad induose yra ne vanduo, o vynas. Ši istorija laikoma aliuzija į eucharistiją. Paveikslo centre vaizduojamas Kristus, jis apsuptas Mergelės Marijos, mokinių, to meto Venecijos aukštuomenės, klerkų, tarnų ir liaudies. Kai kurie veikėjai vilki senovinius drabužius, kiti, daugiausia moterys, puošnius Veronezės laikų venecijietiškus rūbus. Drobėje pavaizduota apie 130 veikėjų, dėl kai kurių iš jų tapatybių yra kilusių įvairių spėlionių ir legendų. Galima atpažinti įvairias istorines asmenybes − imperatorių Karolį V, sultoną Suleimaną I, Anglijos karalienę Mariją, Tikima, kad 4 centre sėdinčių muzikantų portretuose pavaizduoti draugai dailininkai Ticianas (su dvigubu bosu), Tintoretas ir Jakopas Basanas (su fleita), bei pats Veronezė su violončele. Puotos vadovu tikriausiai vaizduojamas Veronezės labai gerbtas literatas Pietro Aretino su vyno taure.

Paveiksle Veronezė pavaizdavo milžinišką puotą. To meto San Giorgio Maggiore vienuolynas buvo labai turtingas ir aristokratų remiamas. Vienuolyno pietūs toli gražu nebuvo asketiški ir savo valgių įvairove mažai skyrėsi nuo aristokratų puotų. Viešos puotos buvo proga parodyti šeimininkų statusą. Ant stalo kiekvienam puotaujančiam pavaizduota vieta su lėkšte, šakute ir peiliu. Paveiksle sumaniai derinta religinė simbolika su to meto puotų ir vestuvių atributais. Drobės kompozicija perskirta į dvi horizontalias dalis. Viršutinėje vaizduojamas mėlynas dangus su debesimis, apatinėje − puotaujantys veikėjai. Architektūriniai elementai, kaip korintietiški kapiteliai, primena to meto Andrea Palladio architektūrą. Paveiksle daug naudoti ypač brangūs importuoti oranžiniai, raudoni dažai. Dangaus mėlynė tapyta lapis lazuli mėlynais dažais.