Vestalė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vestalės (lot. sacerdos Vestalis) - romėnų Deivės Motinos Vestos, židinio globėjos, mergelės žynės (vaidilutės), saugojusios Šventąją Vestos ugnį Romoje. 391 m. imperatoriui Teodosijui I uždraudus pagoniškas apeigas ir kultą, Vestos šventykloje užgesinta ugnis.