Vengrijos lietuvių bendruomenė
Vengrijos lietuvių bendruomenė – Vengrijoje veikianti lietuvių bendruomenė, kurią sudaro maždaug 40 nuolat Vengrijoje gyvenančių lietuvių šeimų bei ilgą laiką tarptautinėse kompanijose dirbantys Lietuvos piliečiai. Bendruomenę papildo Vengrijoje studijuojantys studentai iš Lietuvos, deleguotieji į tarptautinės įstaigas bei Lietuvos ambasados Vengrijoje darbuotojų šeimų nariai. Pagrindinis bendruomenės veiklos tikslas – suburti šioje šalyje gyvenančius lietuvius, padėti jiems išlaikyti ryšius su Lietuva, garsinti Lietuvos vardą, jos kultūrą ir papročius Vengrijoje.
Bendruomenės raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki II Pasaulinio karo Vengrijoje gyveno tik keletas lietuvių. Daugiau lietuvių į Vengriją gyventi atvyko sovietmečiu, tačiau iškart į bendruomenę jie nesibūrė. 1986 m. iniciatyvos suburti lietuvius į draugiją ėmėsi Vengrijos Nyiregyhaza mieste gyvenęs žymus lietuvių fotografas, poetas ir keliautojas Paulius Normantas ir mokslininkas Vytautas Grinius iš Vesprėmo miesto. Pirmasis lietuvių Vengrijoje suvažiavimas įvyko garsaus vengriško vyno – Tokajaus – mieste. Šio susitikimo metu Paulius Normantas buvo buvo išrinktas pirmuoju lietuvių bendruomenės Vengrijoje pirmininku, vėliau pirmininko pareigas perėmė Vytautas Grinius.
Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1992 m. lietuvių bendruomenė buvo oficialiai užregistruota kaip visuomeninė Vengrijos Respublikos organizacija. Nauja bendruomenės pirmininke buvo išrinkta Diana Dumšaitytė-Balint. Nuo 1999 m. bendruomenei pirmininkavo Sigitas Povilaitis. 2005 m. pirmininkavimą perėmė Vitalija Baranyai. Nuo 2008 m. bendruomenei pirmininkavo Vaida Burinskienė iš Kečkemėto miesto. Nuo 2011 metų bendruomenės reikalais rūpinosi Reda Rimkutė-Lőrincz. Nuo 2014 metų lietuvių bendruomenės pirmininkė - Lina Schmidt.
Bendruomenės veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kadangi bendruomenė susibūrė Lietuvos sovietinės okupacijos metais, Vengrijos lietuviai buvo ypač aktyvūs Lietuvai siekiant laisvės ir nepriklausomybės. 1990–1991 m. Vengrijos lietuviai kartu su Lietuvos laisvės siekius palaikančiais vengrais dalyvavo mitinguose prie Sovietų Sąjungos ambasados Budapešte, reikalaudami blokados nutraukimo ir suverenios Lietuvos pripažinimo. Po žiaurių Sausio 13-osios įvykių Vengrijos Raudonojo Kryžiaus kvietimu į Vengriją buvo atgabenti gydyti trys lietuviai, nukentėję ginant Televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Vengrijoje juos slaugė ir globojo bendruomenės nariai.
Šiuo metu pagrindinis lietuvių Vengrijoje veiklos tikslas – suburti šioje šalyje gyvenančius lietuvius, padėti jiems išlaikyti ryšius su Lietuva, garsinti Lietuvos vardą, jos kultūrą ir papročius Vengrijoje. Lietuvių bendruomenė Vengrijoje susirenka penkis - šešis kartus per metus. Pagrindinis susibūrimų tikslas – palaikyti tarpusavio ryšius, kartu švęsti lietuviškas šventes, pasidalinti žiniomis apie Lietuvą, platinti informaciją apie ją Vengrijoje. Į kasmetinius Vasario 16-osios, Kovo 11-osios švenčių minėjimus atvyksta daug svečių, tarp kurių galima pamatyti ir ne vieną įtakingą Vengrijos politiką ar visuomenės veikėją. Per šias šventes ir Sausio 13-osios įvykius yra aukojamos lietuviškos mišios. Jas aukoja lietuviškai išmokęs vengrų diakonas Teszar Tibor.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Svarbūs darbai Vengrijai deramai įvertinti (dr. Aldona Kačerauskienės interviu su Vyt. Griniumi) // Lietuvos aidas Nr.82 (1482), 2006 lapkričio 3 d.
- ↑ Az ismeretlen helyen nyugvó áldozatok és hősök emlékműve // www.kozterkep.hu
- ↑ Prof. Ona Voverienė Netekome lietuvių ir vengrų tautų patrioto // XXI amžius Nr. 4 (2075), 2014 m. sausio 24 d.