Vendingas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Du geležinkelio bilietų pardavinėjimo automatai (kairėje –vietinių, dešinėje – tolimų), Vokietija

Vendingas – prekių pardavinėjimas per automatinius prekybos įrenginius.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

  • I a. – pirmi automatinių įrenginių aprašymai pateikti Gerono Aleksandriečio „Pneumatikoje“: šventovėse pardavinėjo šventą vandenį rankoms nusiplauti;
  • XVII a. pradžia – Anglijoje pasirodė įrenginiai tabako pardavinėjimui porcijomis;
  • 1851 m. – Pasaulinėje pramonės parodoje Londone buvo demonstruojamas įrenginys gėrimams pardavinėti;
  • 1886 m. – JAV išduoti pirmi patentai dėl prekyboms automatų (pardavinėjo kramtomąją gumą);
  • 1887 m. – Jungtinėje Karalystėje buvo sukurta pirma prekybinė firma, parduodanti prekes per prekybos automatus.

Pirmi prekybos automatai gaminti iš medžio (dažniausiai korpusai), geležies ir stiklo. Pirmi automatai dažniausiai viliojo savo neįprasta išvaizda, negu turiniu ir dažnai pirkėjas nematė parduodamos prekės, nes sienos buvo nepermatomos.

Dauguma automatų buvo apskaičiuoti pačių mažiausių nominalų monetoms – 1, 5 ir labai retai 25 centų. Jų parduodamas prekes galėjo nupirkti net vaikas – dažniausiai vaikams jie ir buvo skiriami.

Jau XX a. pradžioje pasirodė prekybos automatai, kurie savo išvaizda beveik nesiskyrė nuo dabartinių: dažniausiai buvo ryškūs, patrauklūs, turėjo permatomas sienas.

Tokie automatai sulaukė sėkmės dėl aptarnavimo paprastumo: jie nereikalavo elektros, pastovaus personalo ir buvo visiškai mechanizuoti. Pirkėjus automatai iš pat pradžių sudomino skaniu savo turiniu ir „žaidimo elementu“.

Prekybinių automatų istorija Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje prekybiniai automatai atsirado sovietinės okupacijos metais ir prekiavo daugiausiai vaisvandeniais. XX a. pabaigoje mokyklose, įstaigose, biuruose paplito automatizuoti kavos ir arbatos tiekimo aparatai. 2009 metais atsirado pieno savitarnos aparatai į kuriuos šviežią pieną ėmė tiekti patys ūkininkai. Pirmiausiai šie aparatai atsirado Klaipėdoje. Šiuo metu Klaipėdoje pieno iš šių aparatų galima įsigyti „Vėtrungės“ ir „Maxima“ [1] miško rajono prekybos centre.

Prekybinių automatų istorija Rusijoje ir TSRS[taisyti | redaguoti kodą]

1898 m. garsi Peterburgo konditerijos įmonė „Žoržas Bormanas“ (rus. Жорж Борман) pastatė automatą gaminti šokolado plyteles. Automatas dirbo neilgai ir planai išstatyti prekybos automatus per visą Peterburgą žlugo.

Pirma serijinė prekybos automatų gamyba TSRS prasidėjo 1956 m.

Prekybos automatų vystymasis prasidėjo XX a. po 50-ųjų po garsios Nikitos Chruščiovo kelionės į JAV. Maskvoje buvo pastatyta apie 10 tūkst. gazuoto vandens pardavimo automatų. [2]. Gazuoto vandens pardavimo automatai stovėjo visoje TSRS teritorijoje, įskaitant Lietuvą.

Visose Maskvos metro stotyse stovėjo žetonų, skirtų važiuoti metro, prekybos automatai, o daugelyje geležinkelio stočių prekybos automatai pardavinėjo bilietus. Stambiuose miestuose (Maskvoje, Leningrade ir kt.) buvo populiarūs laikraščių prekybos automatai.

70–aisiais TSKP CK generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas po kelionės užsienyje liepė atidaryti Maskvoje „Avtmattorgo“ parduotuvę. Prekybinė įstaiga be pardavėjų buvo atidaryta priešais Lenino komjaunimo vardo teatrą. Pirkėjų joje buvo nedaug: automatai pardavinėjo sumuštinius su sūriu ir virta dešra. Įmonė „Avtomattorg“ išleido 12 rūšių automatų, kurie buvo tiekiami į visus stambius TSRS miestus. Bet „Avtomattorgą“ galiausiai uždarė, nes tokia ūkio šaka pradėjo žlugti.

Pasaulinė vendingo rinka[taisyti | redaguoti kodą]

JAV 2001 m. vendingas sudarė 24,34 milijardo JAV dolerių (1992 – 17,4 milijardo). Daugiau kaip 35 % prekybos automatų JAV pastatyta gamybinėse įmonėse, 27 % – biuruose, 9 % – mokslo įstaigose, apie 5 % viešbučiuose, restoranuose ir ligoninėse ir 12 % viešose vietose. Pagal JAV Darbo ministerijos duomenis vienas prekybos automatas per valandą savo šeimininkui duoda vidutiniškai 70,58 JAV dolerio pelno. 2001 m. duomenimis, automatuose daugiausia parduodama gaiviųjų gėrimų (28,2 % – 6,86 mlrd. JAV dolerių) ir saldainių (24,9 % – 6 mlrd. JAV dolerių).

EVA (European Vending Association) duomenimis, Europoje veikia 4,5 milijono prekybos automatų. Per metus per juos parduodama prekių už $20 milijardų. Analitikų teigimu, šis rodiklis didėja 5-10 % per metus. Europoje prekybos automatais daugiausiai naudojasi vokiečiai: Vokietijoje yra 2 milijonai prekybos automatų. Jungtinėje Karalystėje – apie 500 tūkstančių. 2002 metais Mančesteryje atsidarė pirmas valstybėje automatizuotas prekybos centras, kuriame parduodama 150 pavadinimų prekių.

Japonijoje prekybos automatų vaidmuo prekyboje vos ne svarbiausias. Tokių mašinų kiekis valstybėje – 5,6 milijono (1 automatas 23 gyventojams). Jų parduodamos produkcijos kiekis – apie 60 milijardų JAV dolerių (pats didžiausias pasaulyje).

Prekybos automatuose parduodamos labai įvairios prekės: nuo prezervatyvų iki drabužių.

Prekybos automatų evoliucija[taisyti | redaguoti kodą]

XIX a. pabaiga[taisyti | redaguoti kodą]

Gaminant prekybos automatus dažniausiai buvo naudojama mediena ir metalas.

XX a. pradžia[taisyti | redaguoti kodą]

Prekybos automatai gaminami iš stiklo ir metalo.

1930-ieji metai[taisyti | redaguoti kodą]

1940-ieji metai[taisyti | redaguoti kodą]

1950-ieji metai[taisyti | redaguoti kodą]

1960-ieji metai[taisyti | redaguoti kodą]

1970-ieji metai[taisyti | redaguoti kodą]

Įmonės, gaminančios prekybos automatus[taisyti | redaguoti kodą]

  • N&W Global Vending S.p. A.
  • Automatic Products;
  • Beaver Vending;
  • Crane Co;
  • Dixie-Narco Inc;
  • North American Vending;
  • Royal Vendors;
  • Vendo.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Vendingas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.youtube.com/ekologiskaspienas Ekologiškas, šviežias, skanus pienas Klaipėdoje, Miško rajono „Maxima“ parduotuvėje.
  2. Dmitrijus Tihomirovas. Oro prekybos pirmūnai. Komersantas Pinigai Nr. 21 (526) 30.05.05 – 05.06.2005