Velžių piliakalnis
| Velžių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Velžių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Radviliškio rajonas | ||
| Seniūnija | Šeduvos seniūnija | ||
| Aukštis | 6 (8) m | ||
| Plotas | skersmuo 25 m | ||
| Priešpilis | 70x34-40 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1968 | ||
| Tirtas | 1969 m. | ||
| Registro Nr. | A651K / 23874, 23875, 5553 / AR867 | ||
Velžių piliakalnis su priešpiliu (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A651K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR867) – piliakalnis Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Velžių kaimo, Šeduvos seniūnija. Pasiekiamas iš plento A9 Panevėžys–Šiauliai Velžiuose pasukus į kairę šiaurės kryptimi, pavažiavus 1,3 km iki kelio galo (mašinų stovėjimo aikštelės) – yra priekyje, už 200 m, einant keliu link „Žirnelio“, 30 m į kairę, į vakarus nuo jo.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas Arimaičių ežero pietiniame krante (dabar tvenkinys). Aikštelė apvali, 25 m skersmens. Jos šiauriniame ir rytiniame krašte yra 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Rytuose 4-5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 20 m pločio, 2 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 8 m aukščio (dabar 6 m).
Rytinėje pašlaitėje, už griovio yra papilys. Jo aikštelė trapecinė, pailga vakarų – rytų kryptimi, 70x34-40 m dydžio, kiek iškiliu viduriu. Rytiniame jos gale iškastas 14 m pločio, 3 m gylio griovys, už kurio supiltas 1 m aukščio, 12 m pločio pylimas. Šlaitai nuolaidūs-vidutinio statumo, 4 m aukščio.
Į rytus nuo papilio yra 60x10-15 m dydžio kiek iškiliu viršumi, apie 2 m aukščio nuo vandens aukštumos galas, kurio rytiniame krašte yra 1 m aukščio, 18 m pločio kauburys, primenantis suardyto pylimo liekanas. [1]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1969 m. tyrė Šiaulių Aušros muziejus, Julius Naudužas ištyrė piliakalnio aikštelę, padarė rytinio pylimo bei griovio ir šiaurinio šlaito pjūvį – iš viso 1075 m². Piliakalnyje aptiktas iki 60 cm storio kultūrinis sluoksnis, jame – sidabrinė antkaklė, žalvarinės pasaginės segės, smeigtuko fragmentas, kabutis, trinamosios girnos, lipdyta ir apžiesta keramika, gyvulių kaulai. Aikštelės pakraščiuose stovėjo medinė siena, kurios išliko akmenų juosta su apdegusio molio tinko gabalais. Padarius pylimo pjūvį nustatyta, kad jis supiltas per 3 kartus iš smėlio-žvyro sluoksnio. Bendras pylimo sluoksnių storis siekė 2,8 m. Pylimo papėdėje buvo 12 m pločio, 1,6 m gylio griovys. Pačioje aikštelėje aptiktos 3 keturkampių ilgų pastatų vietos. Papilyje ištyrus 100 m² plotą rastas židinys.
Papilio pylimas centrinėje dalyje nukastas, griovys užpiltas padarant kelią, einantį į papilyje įrengtą pliažą bei dviaukštį „Žirnelio“ pastatą. Piliakalnio aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę retomis pušimis. Papilys taip pat apaugęs retomis pušimis.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Žuvininkų piliakalnis 25 km Ramulėnų piliakalnis 15 km |
Peleniškių piliakalnis 42 km | Tričių piliakalnis 43 km |
| |||||||
| Normančių piliakalnis 23 km |
|
Pakalniškių piliakalnis (Radviliškis) 13 km Kiūčių piliakalnis 42 km | |||||||||
| Kudinų piliakalnis 22 km Tytuvėnų piliakalnis 35 km |
Diauderių piliakalnis 16 km Vaitiekūnų piliakalnis 30 km |
Baimainių piliakalnis 28 km | |||||||||
Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Velžių piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės -
Velžių piliakalnio aikštelė iš pietryčių pusės -
Velžių piliakalnio aikštelė iš šiaurės vakarų pusės -
Arimaičių ežeras nuo Velžių piliakalnio
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 180 (Nr. 808)
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 54-55.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.163
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.61