Velnio sala
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
5°17′38″ š. pl. 52°35′0″ v. ilg. / 5.29389°š. pl. 52.58333°r. ilg.
Velnio sala (pranc. Île du Diable) – mažiausia iš Išsigelbėjimo salų grupės, esančios Atlanto vandenyne, šalia Prancūzijos Gvianos krantų. Plotas 0,14 km². Iki 1946 m. naudota kaip Prancūzijos kalinių kolonija.
Uolėta, palmių giraitėmis padengta 40 m aukščio sala išgarsėjo kaip politinių kalinių trėmimo vieta. Įkurta Napoleono III nurodymu. Ne tik į Velnio, bet ir į kitas kaimynines salas bei Kourou miestą buvo tremiami garsūs Prancūzijos politiniai veikėjai. Naudota 1852 – 1946 m. Čia buvo tremiami ne tik politiniai kaliniai (pvz., anarchistas Klemenas Diuvalis), bet ir pavojingiausi vagys bei žudikai. Daugiau nei 80 tūkst. žmonių buvo išsiųsta į šią nesvetingą salą. Tik nedaugeliui pavyko iš čia pabėgti. Į Velnio salą per klaidą buvo ištremtas prancūzų generolas Alfred Dreyfus, dėl kurio kilo didžiulis skandalas. Kadangi į salą buvo ištremta nemažai talentingų rašytojų, apie kančias ir siaubą saloje išleistos kelios knygos. Garsiausia – Henri Charrière knyga Papillon. 1938 m. nutrauktas trėmimas į Velnio salą, o 1946 m. kalėjimas uždarytas. Dauguma kalinių grįžo į Prancūziją, o kai kurie pasiliko gyventi Prancūzijos Gvianoje.