Veikimo spindulys (aviacija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Veikimo spindulys (angl. combat radius, radius of action; rus. радиус действия) - lėktuvo, sraigtasparnio ar bepiločio orlaivio kovinė charakteristika, nuotolis nuo pakilimo taško, kurį orlaivis gali nuskristi, atlikti kovos užduotį (atakuoti antžeminį ar jūros taikinį; patruliuoti; atlikti žvalgymo veiksmus) ir grįžti atgal tebeturėdamas būtinąjį degalų minimumą. Veikimo spindulys skaičiuojamas, kai orlaivis skrenda be degalų papildymo ore.

Konkretaus lėktuvo modelio veikimo spindulys priklauso nuo išorinių degalų bakų (kurie gali būti numetamieji), skrydžio ir kovos misijos aukščio, gabenamų ginklų masės ir tipo (nešami orlaivio viduje ar ant išorinių pakabų), oro sąlygų:

  • Orlaiviai su išoriniais numetamais degalų bakais (angl. drop tank) turės didesnį veikimo nuotolį, negu lygiai toks pat orlaivis be jų, nes skrydyje naudos didesnį kiekį degalų.
  • Žemai skrendantis lėktuvas paprastai turi mažesnį veikimo spindulį, nei aukštai skrendantis, nes paprastai žemai skrendantys lėktuvai naudoja daugiau degalų dėl didesnio oro tankio ir pasipriešinimo. Egzistuoja aukštis, kuriame veikimo spindulys yra didžiausias.
  • Orlaivis, gabenantis didesnį kiekį ginklų, turės mažesnį veikimo spindulį, nes didesnio krovinio gabenimas verčia sunaudoti daugiau degalų.
  • Priešinis vėjas mažina veikimo nuotolį, pakeleivingas - didina.