Vedrošos mūšis
| Vedrošos mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: LDK-Maskvos karas (1500-1503) | |||||||
|
|||||||
| Kariaujančios pusės | |||||||
| Vadovai | |||||||
| Danilas Ščenia | |||||||
| Karinė jėga | |||||||
| iki 40 000 karių | iki 40 000 karių | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| iki 8 000 žuvusių, Konstantinas Ostrogiškis paimtas į nelaisvę | nežinoma | ||||||
1500 m. liepos 14 d. – Vedrošos mūšis, netoli Dorogobužo miesto. Lietuvos kariuomenę sumušė Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė. Į nelaisvę paimtas kariuomenės vadas, LDK didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis ir didžioji dalis LDK kariuomenės elito.
Mūšio rezultatai buvo apgailėtini ilgu laikotarpiu – praradusi kariuomenės lyderius LDK nesugebėjo sutelkti pakankamo pasipriešinimo, todėl vėlesniais metais praradusi dar keletą miestų 1508 m. buvo priversta pasirašyti Amžinosios taikos sutartį, kuria įtvirtinti didžiuliai teritoriniai pasikeitimai – LDK neteko beveik trečdalio teritorijos, Šiaurės Rytų Ukrainos ir kelių su Maskvos kunigaikštyste besiribojančių sričių.
Šventosios Romos imperijos pasiuntinys Maskvoje ir užrašų apie Rusiją autorius austras Sigizmundas fon Herberšteinas XVI amžiuje aprašė mūšio eigą. Veikale „Rerum Moscovium Commentarii“ (1549 m.) jis konstatavo, jog maskviečiams vienu mūšiu ir per vienerius metus pavyko pasiekti to, ko LDK kunigaikštis Vytautas siekė daugelį gyvenimo metų ir dėjo didžiules pastangas.
Į nelaisvę patekę bajorai[taisyti]
Lietuvos Kronikoje užfiksuota [1], jog po pralaimėto mūšio į nelaisvę pateko ir tik 1508 m. sudarius taikos sutartį išlaisvinti:
- LDK didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis
- Steponas Grigorjevičius Oskina (rus. Стефан Григоревич Оскина)
- LDK maršalka Liutauras Chreptavičius
- Mikalojus Jurjevičius
- Mikalojus Glebovičius
- Mikalojus Zenovičius
- Ivanas Jakimovičius
- Fiodoras Nemira
- Bogdanas Maskovičius