Vazario koridorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vazario koridoriaus vidus

Koordinatės:43°46′5.53″N 11°15′14.57″E / 43.7682028°N 11.2540472°E / 43.7682028; 11.2540472

Vazario koridorius (it. Corridoio vasariano) – apie 1 km ilgio pakelto tipo tiltas, perėjimas Florencijoje, jungiantis Vekjo rūmus su Piti rūmais, kerta Arno upę Ponte Vecchio (senuoju) tiltu. Dalis statinio priklauso Uficių galerijai. Koridoriaus lankymas yra ribotas (pora dešimčių lankytojų per parą).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Statinys buvo pastatytas per 5 mėnesių laikotarpį 1564 m. pagal architekto Džordžo Vazario projektą (iš to ir jo pavadinimas). Koridorių užsakė Toskanos kunigaikštis Kozimas I Medičis, manoma, jo sūnaus Frančesko ir Joanos Austrijietės vestuvių proga. Kita vertus, juo kunigaikštis galėjo netrukdomas judėti tarp savo dviejų rezidencijų, Vekjo ir Piti rūmų.

1939 m. Benitas Musolinis liepė praplatinti koridoriaus langus tam, kad galėtų matyti geresnį vaizdą į Arno upę susitikimo su A. Hitleriu metu. 1973 m. Vazario koridorius buvo restauruotas ir atidarytas publikai. Šiuo metu dalis Vazario koridoriaus priklauso Uficių galerijai ir jame įrengta galerijai priklausanti žymių dailininkų autoportretų ekspozicija. Viso, su autoportretais, koridoriuje yra apie 1000 paveikslų. 1993 m. gegužės 26 d. šalia Uficių galerijos sprogus automobilyje padėtai bombai žuvo 5 žmonės, nukentėjo ir Vazario koridorius.

Vazario koridoriaus kelias[taisyti | redaguoti kodą]

Dar skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Vazario koridorius – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka