Vasilijus Radlovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vasilijus Radlovas
Radlof V.V..jpg
Gimimo vardas: Friedrich Wilhelm Radloff
Gimė: 1837 m. sausio 5 d.
Berlynas, Vokietija
Mirė: 1918 m. gegužės 12 d. (81 metai)
Petrogradas, TSRS
Sutuoktinis(-ė): Pauline Fromm
Veikla: tiurkologas, archeologas, kalbininkas, etnologas
Alma mater: Berlyno universitetas

Vasilijus Radlovas (Василий Васильевич Радлов, tikr. Vilhelmas Frydrichas Radlovas (Friedrich Wilhelm Radloff); 1837 m. sausio 5 d. – 1918 m. gegužės 12 d.) – vokiečių kilmės Rusijos etnografas, archeologas, švietėjas, vienas iš lyginamosios tiurkologijos pradininkų.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė Vokietijoje, baigė filosofiją Berlyno universitete. Susidomėjo kalbotyra, Uralo ir Altajaus kalbomis ir 1858 m. išvyko į Rusiją, Sankt Peterburgą. Iš ten išvyko į Barnaulą dėstyti kalbas vietos gimnazijoje. Gyvendamas Altajuje rinko vietinių tautų folklorą, užrašinėjo dainas, domėjosi kalbomis. Radlovas išmoko vietines tiurkų kalbas, keliavo į Vidurinę Aziją, Tuvą. Nuo 1866 m. pradėjo publikuoti savo tyrimų rezultatus. Be kalbų ir papročių Radlovas taip pat domėjosi ir archeologija, atliko kasinėjimus 150-yje kurganų.

1871 m. Radlovas dirbo Kazanėje, buvo vietinių tiurkų tautų mokyklų inspektorius. Šis darbas jam ledo tyrinėti Pavolgio tiurkų kalbas ir papročius. 1890 m. Vasilijus Radlovas tapo mokslų akademijos nariu bei Azijos muziejaus Peterburge direktoriumi. Radlovas tęsė tiurkų kalbų tyrinėjimą, 1886 m. lankėsi Kryme, kur tyrinėjo Krymo totorių kalbą, o 1887 m. Lietuvoje ir Voluinėje rinko informaciją apie karaimų kalbą.

1891 m. Radlovas suorganizavo ekspediciją į Mongoliją, kur atrado seniausius rašto paminklus tiurkų kalba – Orchono runų raštus. Su danų kalbininko Vilhelmo Tomsono pagalba Rodlovas šiuos raštus iššifravo. 1898 m. tyrinėjo uigūrų kalbą ir kultūrą. 1903 m. įkūrė Vidurinės ir Rytų Azijos tyrinėjimo komitetą, taip pat nuolat bendradarbiavo su Rusijos geografais, orientalistais.

Vasilijus Radlovas mirė 1918 m., palaidotas Smolensko kapinių liuteronų dalyje.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Proben der Volkslitteratur der turkischen Stamme Südsibirien, 1866–1896, 7 t.;
  • Vergliechende Grammatik der nordlichen Turksprachen. Th. I. Phonetik., 1882–1883 m.;
  • Worterbuch der Kinai-Sprache, 1874 m.;
  • Анализ болгарских числительных имен, в известиях Албекри и др. авторов, 1878 m.,
  • Die Lautalternation und ihre Bedeutung für die Sprachenentwickelung, 1882 m.;
  • Zur Sprache der Komanen, 1884–1885 m.;
  • Versuch eines Worterbuches der Turkdialecte, 1988 m.,
  • Die altturkischen Inschriften der Mongolei, 1894, 1899 m.;
  • Observations sur les Kirghis, 1864 m.;
  • Мифология и миросозерцание жителей Алтая, 1883 m.,
  • Ethnographische Übersicht der Turkstamme Sibiriens und der Mongolei, 1884 m.;
  • Aus Sibirien, 1884 m.;
  • Das Schamanemtum und seine Kultus, 1885 m.;
  • Сибирские древности, 1888 m.;
  • Altas der Altertumer der Mongolei, 1892 m.