Vasilijus Radlovas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vasilijus Radlovas
Gimimo vardas	Friedrich Wilhelm Radloff
Gimė	1837 m. sausio 5 d. Berlynas, Vokietija
Mirė	1918 m. gegužės 12 d. (81 metai) Petrogradas, TSRS
Sutuoktinis (-ė)	Pauline Fromm
Veikla	tiurkologas, archeologas, kalbininkas, etnologas
Alma mater	Berlyno universitetas

Vasilijus Radlovas (Василий Васильевич Радлов, tikr. Vilhelmas Frydrichas Radlovas (Friedrich Wilhelm Radloff); 1837 m. sausio 5 d. – 1918 m. gegužės 12 d.) – vokiečių kilmės Rusijos etnografas, archeologas, švietėjas, vienas iš lyginamosios tiurkologijos pradininkų.

Biografija

Gimė Vokietijoje, baigė filosofiją Berlyno universitete. Susidomėjo kalbotyra, Uralo ir Altajaus kalbomis ir 1858 m. išvyko į Rusiją, Sankt Peterburgą. Iš ten išvyko į Barnaulą dėstyti kalbas vietos gimnazijoje. Gyvendamas Altajuje rinko vietinių tautų folklorą, užrašinėjo dainas, domėjosi kalbomis. Radlovas išmoko vietines tiurkų kalbas, keliavo į Vidurinę Aziją, Tuvą. Nuo 1866 m. pradėjo publikuoti savo tyrimų rezultatus. Be kalbų ir papročių Radlovas taip pat domėjosi ir archeologija, atliko kasinėjimus 150-yje kurganų.

1871 m. Radlovas dirbo Kazanėje, buvo vietinių tiurkų tautų mokyklų inspektorius. Šis darbas jam ledo tyrinėti Pavolgio tiurkų kalbas ir papročius. 1890 m. Vasilijus Radlovas tapo mokslų akademijos nariu bei Azijos muziejaus Peterburge direktoriumi. Radlovas tęsė tiurkų kalbų tyrinėjimą, 1886 m. lankėsi Kryme, kur tyrinėjo Krymo totorių kalbą, o 1887 m. Lietuvoje ir Voluinėje rinko informaciją apie karaimų kalbą.

1891 m. Radlovas suorganizavo ekspediciją į Mongoliją, kur atrado seniausius rašto paminklus tiurkų kalba – Orchono runų raštus. Su danų kalbininko Vilhelmo Tomsono pagalba Rodlovas šiuos raštus iššifravo. 1898 m. tyrinėjo uigūrų kalbą ir kultūrą. 1903 m. įkūrė Vidurinės ir Rytų Azijos tyrinėjimo komitetą, taip pat nuolat bendradarbiavo su Rusijos geografais, orientalistais.

Vasilijus Radlovas mirė 1918 m., palaidotas Smolensko kapinių liuteronų dalyje.

Bibliografija

• Proben der Volkslitteratur der turkischen Stamme Südsibirien, 1866–1896, 7 t.;
• Vergliechende Grammatik der nordlichen Turksprachen. Th. I. Phonetik., 1882–1883 m.;
• Worterbuch der Kinai-Sprache, 1874 m.;
• Анализ болгарских числительных имен, в известиях Албекри и др. авторов, 1878 m.,
• Die Lautalternation und ihre Bedeutung für die Sprachenentwickelung, 1882 m.;
• Zur Sprache der Komanen, 1884–1885 m.;
• Versuch eines Worterbuches der Turkdialecte, 1988 m.,
• Die altturkischen Inschriften der Mongolei, 1894, 1899 m.;
• Observations sur les Kirghis, 1864 m.;
• Мифология и миросозерцание жителей Алтая, 1883 m.,
• Ethnographische Übersicht der Turkstamme Sibiriens und der Mongolei, 1884 m.;
• Aus Sibirien, 1884 m.;
• Das Schamanemtum und seine Kultus, 1885 m.;
• Сибирские древности, 1888 m.;
• Altas der Altertumer der Mongolei, 1892 m.