Vasaknų dvaras
55°41′09″š. pl. 25°47′34″r. ilg. / 55.685772°š. pl. 25.792871°r. ilg.
| Vasaknų dvaras | |
|---|---|
 Dvaro svirnas iš rytų pusės (2004 m.)
| |
| Vieta | Vasaknos |
| Įkurtas | XVI a. |
| Bajorų giminės | Jonas Radvila I, Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Ferdinandas Pliateris, Jonas Mykolas Tiškevičius |
| Parkas | 5 ha |
| Pastatų būklė | Rekonstruotas dvaro svirnas, rekonstruojamas tarnų namas |
| Savininkas | Alfonsas ir Rasa Kievišai |
Vasaknų dvaras – buvęs dvaras Vasaknose (Zarasų rajonas), 6 km į šiaurės vakarus nuo Antalieptės, 50 m į vakarus nuo vieškelio 4901 Utena–Sudeikiai–Alaušas–Dusetos , Vasakno rytiniame krante, 200 m į pietus nuo Žvėrinčiaus miško. Dabar dvarui priklausantis svirnas yra atstatytas, jame įrengtas viešbutis. Buvusiame tarnų name veikia alaus bravoras.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vasaknos (Osokno) – viena seniausių vietovių šioje seniūnijoje. Tai rodo istoriniai duomenys apie tai, kad LDK kancleris, Vilniaus vaivadijos ir Trakų kaštelionas Mykolas Radvila jau 1482 m. turėjo Svėdasų, Kriaunų, Dusetų, Bikuškio ir Vasaknų vietoves. Bikuškį ir Vasaknas jis dovanojo Vaitiekui Neverovičiui, kuris 1505 m. Vasaknas užrašė Lietuvos žemių maršalkai Jonui Radvilai I (1474–1522), jo žmonai ir vaikams. Pastarasis su broliu Vaitiekumi, vėliau tapusiu Vilniaus vyskupu, 1520 m. pastatė Bikuškio ir Vasaknų dvarus, o šias vietoves skyrė Lietuvai nusipelniusiems didikams. Vienas iš tokių buvo vyskupas Ježis Konopackis. Vėliau dvarą valdė Lietuvos žemių maršalka Jonas Radvila II su broliu Mikalojum Radvila Juoduoju.
Po 1613 m. birželio 14 d. broliai Mykolas ir Aleksandras Radvilos Bikuškio ir Vasaknų dvarus su Antandrajos, Bikūnų (anksčiau Panendrės) ir Zabičiūnų (anksčiau Bagdanavo) kaimais ir juose gyvenusiais samdiniais nusipirko už 24 tūkstančius auksinių. Po didikų Radvilų mirties Vasaknų dvarą, plėsdami savo valdas, įsigijo didikai Daumantai Siesickiai, kildinę save iš Utenos kunigaikščio Daumanto giminės. Siesickiai jau tuomet turėjo valdas nuo Ukmergės iki Sudeikių.
1719 m. balandžio 23 d. Vasaknų dvaro valdas su pastatais, kaimais, palivarkais ir pavaldiniais nuo nusenusios didikės Marijanos Daumantaitės-Sesickienės (Sesickajos) perėmė grafas Ferdinandas Pliateris, Infliantų pakamaris. Vėliau Vasaknas iki 1820 m. turėjo grafas Stanislovas Pliateris ir giminystės ryšiais perdavė grafams Tiškevičiams. Tuomet dvarui priklausė Dubuliškių, Jurkiškių, Siratavos ir Svirpliškių palivarkai ir Sologubiškio dvaras (dab. Rokiškio rajonas).
1667, 1697 ir 1716 m. inventoriuose rašoma, kad dvaro 102 valakų (1713,6 ha) ribos pietuose ir vakaruose siekė Indrajos ir Alaušo ežerus, šiaurėje − Kairionių ir Avyžių kaimus, rytuose priartėjo prie Dusetų miesto ir Šventosios upe tęsėsi iki Padusčio kaimo. Dvarui priklausė Vasakno, Vikežerio, Šiekščio, Sniučio ir Lobienio ežerai bei didieji kaimai: Antandraja, Bikūnai ir Zabičiūnai.
Vasaknų dvaras 1828 m. su 767 ha dirbamos žemės ir 15 ha pievų atiteko grafui Benediktui Tiškevičiui, kuriam vadovaujant 1832−1836 m. buvo pastatyti architekto Martyno Milerio projektuoti romėnų stiliaus dviaukščiai, 32×22 m dydžio dvaro rūmai, iki pamatų nugriauti 1935 m. Kairėje rūmų pusėje stovėjo 1988 m. nugriautas kumetynas, už jo akmeniniai tvartai ir svirnas, buvo ledainė-rūsys, daržinė; dvarvietę puošė didelis sodas, balta mūrinė koplyčia, puikus 21 ha parkas su trimis tvenkiniais. Parke augo paprastosios eglės, mažalapės liepos, europiniai maumedžiai, baltosios tuopos ir kiti dekoratyviniai medžiai.
XIX a. 2-ojoje pusėje, praėjus keletui metų po baudžiavos panaikinimo, Vasaknų dvaro valdos žymiai sumažėjo, jo savininkai nuolat keitėsi, dvaras liko neprižiūrėtas ir pamažu nyko. Apie 1936 m. dvaro rūmai sunyko iki pamatų. Iš 1719 m. daryto inventoriaus žinoma, kad dvarvietėje buvo medinis dvaro rūmas, balta mūrinė koplyčia, alaus bravoras, gyvenamieji namai tarnautojams, rūsys, sūrinė, ledaunė ir sodininko namelis. Šalia dvaro buvo parkas su 5 tvenkiniais ir pasivaikščiojimo alėjomis, kuris 1958 m. paskelbtas valstybės saugomu, o 1986 m. priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų.
1914 m. birželio 26 d. dvaro centrą su Siratavos ir Jurkiškių palivarkais nusipirko žuvų ūkio specialistas lenkas Vladislovas Grabovskis, užveisęs karpių ūkį, įrengęs daug ir dabar Vasaknų žuvininkystės ūkio naudojamų tvenkinių. 1920 m. liepos 9 d. jį nušovė kaimynas, dvarininkas palaidotas Dusetų kapinėse. 1919 m. bolševikai dvaro komisaru paskyrė kumetį Praną Čiegį. Tų pačių metų vasarą Vasaknų dvaras buvo suvalstybintas, žemės išdalintos. 1934 m. dvaro rūmus ir jam priklausančius 150 ha žemės nusipirko lietuvis iš Amerikos − kunigas Ignas Liesis.
Sovietmečiu dvaras priklausė Padusčio kolūkiui. Jame buvo žuvininkystės ūkis. 1989 m. dvaro sodybą su 25,13 ha žemės plotu − parku nusipirko UAB „Deira”. Jai bankrutavus, be priežiūros ir veikiami gamtos sąlygų likę pastatai nyko. 1994 m. nustatyta buvusi dvaro teritorija − 14,8 ha, o apsaugos zona − 11,5 ha.
Dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiuo metu Vasaknų dvaras yra pritaikytas šventėms, vestuvėms, įmonių renginiams. Dvaro svirne yra viešbutis, restoranas, cigarų ir pokerio kambarys, biliardinė, renginių-konferencijų salė. Prie ežero pastatyta pirtis, įrengta lauko pavėsinė, kur špižiniame puode verdama sriuba, troškiniai. Dvaro parko teritorija sutvarkyta, jame įrengti pasivaikščiojimų takai. Ant ežero kranto, parko pavėsinėje, lauko terasoje rengiamos vestuvių ceremonijos. Ne sezono metu dvare vyksta koncertai, plenerai, kiti atviri renginiai. Tarnų name įrengtas modernus alaus bravoras, kuriame verdamas ir brandinamas trijų rūšių Vasaknų dvaro alus: Šviesusis, Elis ir Juodasis elis. Bravoro antrame ir trečiame aukštuose įrengta degustacijos salė, baras, poilsio zona, nakvynės vietos.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vytautas Indrašius. Antalieptės kraštas, 3 dalis (2010).
