Varlamas Šalamovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bareljefas V. Šalamovui atminti Vologdoje

Varlamas Šalamovas (rus. Варла́м Ти́хонович Шала́мов, 1907 m. birželio 18 d. – 1982 m. sausio 17 d.) – Rusijos rašytojas, politinis kalinys, „Kolymos apsakymų“ autorius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1929 m. pirmą kartą nuteistas už tai, kad spausdino ir platino Vladimiro Iljičiaus Lenino „Laišką suvažiavimui“, kuriame perspėjama apie Staliną. 5 metų bausmę atliko Višeros lageryje (Uralas).

1937 m. nuteistas už kontrrevoliucinę veiklą ir išsiųstas į Kolymą. Karo metais vėl buvo teisiamas už tai, kad rašytoją, Nobelio premijos lauretą Ivaną Buniną, spėjusį emigruoti iš Sovietų Sąjungos, apibūdino kaip rusų klasiką. V. Šalamovas Kolymą paliko tik 1953 m. Vėliau jis šį kraštą pavadino „Osvencimu be krosnių“, o savo kūrybą – „antiliteratūra“.

1956 m. grįžo į Maskvą ir toliau rašė. 1978 m. apgyvendintas senelių ir invalidų internate. Kūryba buvo spausdinama ir leidžiama užsienyje. Prancūzijos PEN klubas skyrė jam premiją. 1982 m. sausio mėn. perkeltas į psichoneurologinį dispanserį, kuriame netrukus mirė.