Varėnė
| Varėnė | |
|---|---|
|
|
|
| Ilgis | 48 km |
| Baseino plotas | 411 km² |
| Vidutinis debitas | 3,36 m³/s |
| Ištakos | Varėnos rajonas |
| Žiotys | Merkys |
| Šalys | Lietuva |
| VarėnėVikiteka | |
Varėnė – pietų Lietuvos upė; dešinysis Merkio intakas. Ištakos – Alytaus rajone, šalia Skraičionių kaimo. Aukštupyje teka į šiaurės rytus, vėliau pasuka į pietryčius, žemupyje prateka Varėnio ežerą. Įtekantis į Merkį 46 km nuo jo žiočių, prie Senosios Varėnos.
Intakai:
Upė – vietomis stačiais smėlėtais krantais, iki 2,5 m gylio, apie 5 m pločio, vagos nuolydis 152 cm/km. Vaga vietomis (nuo ištakų iki 44 km nuo žiočių, ir 24-36 km nuo žiočių) sureguliuota. Upės slėnyje gausu šaltinių. Maksimalus upės debitas žiotyse siekia 40,2 m³/s. Vasarą vietomis išdžiūsta. Upės metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 36 %, vasarą 19 %, rudenį 21 %, žiemą 24 %[1]. Žemupyje sudarytas 10 ha Varėnos HE tvenkinys.
Gyvenvietės prie Varėnės: Junčionys, Pavarėnys, Mikalavas, Vaikantonys, Vėžionys, Glūkas, Senoji Varėna. Ant aukšto pakrantės šlaito ten, kur Varėnė įteka į Merkį ir prie pat kelio į Varėną, įrengtas skulptūrų parkelis.
Turizmas [taisyti]
Nors upė dar „neatrasta“, tačiau neblogai tinka vandens turizmui. Pakeliui gėrimasi keturiais skirtingais jos tipais. Pradėjus nuo Pamusių, ji siaura ir labai vingiuota – tačiau gana gili, vėliau vingiuodama teka pelkėtu slėniu. Tačiau laikas nuo laiko pievas pakeičia smėlėti skardžiai. Už Varėnio ežero ji sekli, joje gausu išvartų ir kitokių kliūčių, – ir tuo ji primena Ūlą. Prieš Senąją Varėną ji užtvenkta ir todėl išsiplečia į platoką tvenkinį.
-
Varėnė įteka į Varėnį
-
Išplatėjimas prieš Senąją Varėną
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Varėnė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 454 psl.