Valgomasis nuosėdis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cortinarius praestans
Cortinarius praestans1.JPG
Cortinarius praestans
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
(Wikispecies-logo.svg Agaricales)
Šeima: Nuosėdiniai
(Wikispecies-logo.svg Cortinariaceae)
Gentis: Nuosėdis
(Wikispecies-logo.svg Cortinarius)
Rūšis: Valgomasis nuosėdis
(Wikispecies-logo.svg Cortinarius praestans)
LogoIF.png Index Fungorum

Valgomasis nuosėdis (lot. Cortinarius praestans) – nuosėdinių šeimos valgomasis grybas, turintis geras maistines savybes. Tačiau dėl savo retumo yra saugotinas. Nerekomenduojama jo rinkti ir dėl galimybės supainioti su kitais į jį panašiais nuodingaisiais grybais.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Kepurėlė yra 6 – 30 cm skersmens, mėsinga, rudos spalvos. Iš pradžių pusiau apvali, vėliau iškili ir galiausiai horizontali. Jaunų grybų kepurėlės kraštai užlinkę žemyn, senų dažnai išvagoti gilių vagelių. Ant kepurėlės dažnai lieka baltai violetinių apvalkalo liekanų. Luobelė drėgnu oru lipni ir blizganti.

Kotas 10 – 25 cm ilgio, tvirtas, su storu gumbu, plaušingas baltas, arčiau kepurėlės šviesiai violetinis, nusėtas duobutėmis, apatinę dalį dengia melsvo atspalvio apvalkalo liekanos. Jauni vaiskūniai visuomet turi tankų balkšvą voratinklišką apvalkalą (šydą), kuris kepurėlę jungia su kotu. Lakšteliai mėsingi, tankūs, dantytais pakraštėliais, priaugintiniai. Trama neįprastai kompaktišl: kepurėlės trama gelsvai pilka, koto trama melsvo atspalvio, ji yra bekvapė ir švelnaus skonio.

Spalvos ir formos kaita: Kepurėlės spalva įvairuoja nuo rudos iki rausvai rudos su violetiniais atspalviais. Lakšteliai iš pradžių pilkšvi arba šviesiai violetiniai, vėliau tampa rausvai rudi arba tamsiai rudi. Iš pradžių labai storas koto pagrindas ilgainiui suplonėja.

Augavietė[taisyti | redaguoti kodą]

Valgomasis nuosėdis mėgsta kalvotose arba kalnuotose vietovėse augančius lapuočių miškus, kalkingą dirvožemį. Šis šilumą mėgstantis grybas Lietuvoje sutinkamas retai.

Sezonas: rugsėjis-spalis.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Didysis gamtos vadovas „Grybai“ išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas „Mūsų knyga“, 2004 m,. (117 psl.) ISBN 9955-573-65-1

Nuoroda[taisyti | redaguoti kodą]