Valerijus Legasovas
| Valerijus Legasovas rus. Валерий Алексеевич Легасов | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gimė | 1936 m. rugsėjo 1 d. Tula, RTFSR |
| Mirė | 1988 m. balandžio 27 d. (51 metai) Maskva, RTFSR |
| Palaidotas (-a) | Novodevičės kapinėse |
| Tautybė | Rusas |
| Sritis | Neorganinė chemija |
| Organizacijos | Kurčiatovo institutas Maskvos fizikos technologijos institutas Maskvos universiteto Chemijos fakultetas |
| Alma mater | Rusijos D.I. Mendelejevo chemijos technologijos universitetas |
Valerijus Legasovas (rus. Валерий Алексеевич Легасов; 1936 m. rugsėjo 1 d. Tula, RTFSR – 1988 m. balandžio 27 d. Maskva, RTFSR) – Tarybų Sąjungos chemikas neorganikas. Tikrasis TSRS mokslų akademijos narys (nuo 1981 m.). Jis labiausiai žinomas kaip komisijos, nagrinėjusios Černobylio AE avariją, vadovas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė tarnautojų šeimoje. Baigė Rusijos D.I. Mendelejevo chemijos technologijos universitetą, kuriame 1967 m. įgijo mokslų kandidato laipsnį, o būdamas 36 metų amžiaus, 1972 m. įgijo chemijos mokslų daktaro laipsnį. 1978–1983 buvo Maskvos fizikos technologijos instituto profesoriumi, nuo 1983 m. iki mirties dirbo Maskvos universiteto Chemijos fakultete, vadovavo radiochemijos ir cheminių technologijų katedrai.
1976 m. V. Legasovas buvo išrinktas TSRS mokslų akademijos nariu-korespondentu, o 1981 m. tikruoju TSRS mokslų akademijos nariu, neorganinių medžiagų fizikochemijos ir technologijų skyriuje.
Nuo 1983 m. iki mirties – pirmasis Kurčiatovo instituto direktoriaus pavaduotojas.
Akademikas V. Legasovas – pasaulyje žinomas dėl branduolinės fizikos ir plazminių metodų, taikomų naujų junginių sintezei ir tyrimui su neįprastai didelės oksidacinės būsenos elementais; branduolinės ir plazminės technologijos; energijos taupymo technologijos ir vandenilio energetikos. Jam vadovaujant įkurta mokslinė mokykla naujausiame neorganinės chemijos skyriuje – inertinių dujų chemija. Šių darbų rezultatai mokslo pasaulyje apibrėžiami kaip N. Bartleto-V. Legasovo efektas.
Saugumo koncepcija – kita svarbi akademiko V. Legasovo kūrybinės veiklos sritis. V. Legasovo darbais norima atkreipti dėmesį į saugumo metodikos sukūrimą, kadangi didžiausių katastrofų pasekoje būna daug aukų. Jis manė, kad reikia suformuluoti naujus saugumo kriterijus ir turėti metodiką jų įgyvendinimui.
Iškart po Černobylio AE avarijos buvo paskirtas į vyriausybės komisiją, atsakingą už avarijos priežasčių tyrimą ir jos padarinių likvidavimą. Avarijos vietoje pasirodė vienas iš pirmųjų ir iš viso ten praleido keturis mėnesius – vietoje leidžiamų dviejų-trijų savaičių. Gauta didelė dozė radiacijos labai paveikė jo sveikatą.
Priėmė daug svarbių sprendimų apsaugant nuo tolimesnių sprogimų ir informavo TSRS vyriausybę apie situaciją avarijos zonoje. Būtent jis pasiūlė mišinio sudėtį, kuriuo buvo užpiltas įkaitęs reaktorius ir kurio dėka nepalankios avarijos pasekmės tapo mažesnės nei galėjo būti. Jis informavo savo kolegas mokslininkus ir žiniasklaidą apie pavojus ir sugriautos elektrinės būklę, taip pat reikalavo nedelsiant evakuoti Pripetės miestą.
1986 m. rugpjūtį Vienoje vykusioje TATENA ekspertų konferencijoje V. Legasovas, kaip Tarybų Sąjungos delegacijos atstovas, pateikė ataskaitą su avarijos priežasčių analize ir radiologinėm Černobylio AE avarijos pasekmėm. Ši kalba tapo lemtingu lūžiu jo karjeroje. Yra skirtingi požiūriai apie tai. Pagal vieną versiją, V. Legasovas savo kalboje atskleidė daug slaptų duomenų, apie kuriuos nebuvo įgaliotas kalbėti[1]. Pagal kitą versiją jis savanoriškai įvardino oficialią Černobylio avarijos įvykių versiją, melą ir suktybes, kurios sukėlė didelį kitų mokslininkų pasipiktinimą[2]. Kai kurie V. Legasovo veiksmus įvardino kaip bandymą dėl karjeros diskriminuoti RBMK reaktoriaus projekto mokslinį vadovą, TSRS mokslų akademijos prezidentą, akademiką Anatolijų Aleksandrovą[3].
1987 m. slapto balsavimo metu, akademikas V. Legasovas nebuvo išrinktas į mokslo-technikos tarybą (100 – už, 129 – prieš)[1][2]. 1986–1987 m. dukart buvo nominuotas Socialistinio darbo didvyrio titului, bet abu kartus nebuvo apdovanotas. Žinoma versija, pagal kurią Michailas Gorbačiovas išbraukė V. Legasovą iš sąrašo, pasakęs: „Mokslininkai nepatarinėja“[1].
Mirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1988 m. balandžio 27 d., praėjus dvejiems metams po avarijos Černobylio AE, V. Legasovas buvo rastas pasikoręs savo bute. Prieš mirtį jis įrašė į diktofoną pasakojimą apie mažai žinomus faktus, susijusius su katastrofa (kai kuriais duomenimis, dalis įrašo buvo sąmoningai ištrinta). Remdamasis šiuo įrašu, televizijos kanalas BBC sukūrė filmą „Išgyventi katastrofą: Černobylio branduolinė katastrofa“ (angl. Surviving Disaster: Chernobyl Nuclear Disaster).
Palaidotas Maskvos Novodevičės kapinėse.
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1996 m. rugsėjo 20 d. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pasirašė dekretą, kuriuo po mirties V. Legasovui suteikiamas Rusijos didvyrio vardas už „drąsą ir didvyriškumą, pademonstruotą likviduojant Černobylio avarijos padarinius“.
- Lenino ir Valstybinės premijos laureatas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Джалагония В. Предупреждение Чернобыля. – 2006.
- ↑ 2,0 2,1 http://www.rrc2.ru/book/gl8.html
- ↑ http://www.port-folio.org/part173.htm Archyvuota kopija 2002-04-05 iš Wayback Machine projekto.