Valerijus Charazovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Valerijus Charazovas
rus. Валерий Иннокентьевич Харазов
Gimė 1918 m. lapkričio 1 d.
Tomskas
Mirė 2013 m. rugpjūčio 2 d. (94 metai)
Maskvoje
Palaidotas (-a) Trojekurovo kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Liudmila Chazarova
Veikla TSKP veikėjas.
Pareigos buvęs LKP CK II sekretorius
Partija Lietuvos komunistų partija

Valerijus Charazovas (rus. Валерий Иннокентьевич Харазов, 1918 m. lapkričio 1 d. Tomskas – 2013 m. rugpjūčio 2 d. Maskvoje) – TSKP veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19401946 m. dirbo aviacijos gamyklose Kazanėje ir Maskvoje. 1945 m. neakivaizdžiai baigė Maskvos aviacijos institutą, inžinierius. Nuo 1946 m. komjaunimo ir partinis darbuotojas. 19551961 m. dirbo Kazachijos partiniuose organuose. Nuo 1961 m. TSKP CK aparato darbuotojas, jį protegavo vaikystės draugas KGB pirmininkas Aleksandras Šelepinas.[1]

1967 m. atsiųstas į Lietuvą ir paskirtas LKP CK antruoju sekretoriumi. TSKP CK pavedimu kontroliavo Lietuvos politinį, visuomeninį ir ūkinį gyvenimą. Vykdė rusinimo politiką. 1972 m. susideginus R. Kalantai, vienas jėgos panaudojimo prieš demonstrantus Kaune iniciatorių. 1974 m. Lietuvoje organizavo šmeižto kampaniją prieš A. Solženicyną. 1978 m. atšauktas iš Lietuvos, paskirtas Rusijos Federacijos Liaudies kontrolės komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Vėliau L. Brežnevo patarėjas.

1967–1981 m. LKP CK, 1967–1978 m. LKP CK biuro narys, 1976–1981 m. kandidatas į TSKP CK narius. 1967–1980 m. LTSR Aukščiausiosios Tarybos, 1970–1979 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas.[2]

Palaidotas Trojekurovo kapinėse Maskvoje.[3]

Partijos politinės pareigos


Prieš tai:
Borisas Popovas
LKP CK II sekretorius
1967 - 1978
Po to:
Nikolajus Dybenka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]