Valdemaras Manomaitis
| Valdemaras Manomaitis | |
|---|---|
| Gimė | 1912 m. rugsėjo 30 d. Šiauliai |
| Mirė | 2000 m. rugsėjo 21 d. (87 metai) Kaunas |
| Vaikai | Giedra Dagilienė |
| Veikla | dailininkas keramikas |
Valdemaras Manomaitis (1912 m. rugsėjo 30 d. Šiauliuose – 2000 m. rugsėjo 21 d. Kaune) – Lietuvos dailininkas keramikas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1937 m. baigė Kauno meno mokyklą, mokytojas Liudvikas Strolis, 1939 m. lankė Jono Mikėno skulptūros studiją Kaune. 1941–1943 m. dirbo Kauno „Dailės“ kooperatyvo „Keramikos ateljė“, 1946–1982 m. Kauno „Dailės“ kombinate, iki 1962 m. meno vadovas, 1971–1982 m. keramikos mažojo tiražo gamybos vadovas.
2015 m. Kaune, ant Parodos gatvėje esančio 7 numeriu pažymėto namo atidengta atminimo lenta.[1]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukūrė animalistinių skulptūrėlių („Ožkų šeimyna“, 1939 m.; „Kumeliukai žaidžia“, 1950 m.; „Avinas“, 1970 m.), dekoratyvinių lėkščių („Lietuvaitė“, „Žuvys“, abi 1975 m.; „Liepsnelės“, 1977 m.), indų („Kraitelė svečiams“, 1963 m.; „Kavos servizas“, 1971 m.), nutapė peizažų. Devintame dešimtmetyje kūrė keraminę plastiką, daugiausia spiralės formos dekoratyvines vazas („Dviguba spiralė“, 1981 m.; „Spiralės plastika“, 1982 m.; „Spiralė“, 1989 m.).
Kūrybai būdingos apibendrintos formos, klasikinės proporcijos, puošyba poglazūriniais ir antglazūriniais piešiniais, dažniausiai figūrinėmis kompozicijomis, faunos ir floros motyvais. Ryški secesijos įtaka – asimetriškų formų, raiškių siluetų ąsotėliai, paukščių siluetus primenančios vazos.
Sukonstravo elektrines žiedimo stakles, retušavimo ir šlifavimo prietaisus, sukūrė reljefinės ir gilinto kontūro klišės odos technologijas. Masinei gamybai sukūrė odos dirbinių – albumų, papuošalų dėžučių, aprangos priedų etalonų, kuriuos dekoravo animalistiniais, antropomorfiniais, urbanistiniais ir tautodailės motyvais. Nuo 1936 m. dalyvavo parodose; individualios parodos surengtos Kaune – 1962 m., 1967 m., 1982 m., 1992 m., 1999 m., Vilniuje – 1997 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus.[2][3]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1936 m. Žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune – I laipsnio pagyrimo diplomas
- 1937 m. Paryžiaus pasaulinė paroda – Aukso medalis
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kaune įamžintas menininko V. Manomaičio atminimas, 2015-05-01 Archyvuota kopija 2015-05-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Nijolė Žilinskienė. Valdemaras Manomaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 221 psl.
- ↑ http://www.tdaile.lt/AUTORIAI/V_Manomaitis/V_Manomaitis.htm Archyvuota kopija 2015-05-18 iš Wayback Machine projekto.