Valakampiai
| Valakampiai | ||
|---|---|---|
  Valakampiai |
||
| 54°44′10″š. pl. 25°18′25″r. ilg. / 54.736°š. pl. 25.307°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Antakalnio seniūnija | |
 Vikiteka |
Valakampiai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Волокумпе, Волокупя, lenk. Wołokumpie | |
Valakampiai (arba Valakupiai) – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurės rytus nuo miesto centro, kairiajame Neries krante, prie jos vingio priešais Verkius (šiaurėje).[2] Iš rytų riboja Nemenčinės plentas, šiaurėje pereina į Turniškes. Link Žirmūnų veda Valakampių tiltas.
Valakampiai išsidėstę Neries upės kilpoje, visoje padengtoje Valakampių mišku. Čia išsidėstę vasarnamiai, vilos, nuosavi namai, poilsiavietės, restoranai. Veikia reabilitacijos centras, socialinių paslaugų, vaikų globos namai.[3] Neries pakrantėje yra du paplūdimiai. Arčiau 1–ojo atsivėrusi Valakampių atodanga.
Valakampius aptarnauja 15 maršruto autobusas.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasak vienos versijos, vietovardis kilęs iš žodžių valakas ('toks žemės matavimo vienetas') ir kampas, pasak kitos, šioje vietoje buvęs upelis Valakupis arba Valakupė ('valako upė'). Kadangi forma Valakampiai turi ilgesnę vartojimo lietuvių kalboje tradiciją, todėl teikiama kaip pagrindinė.[4]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1905 m. Mickūnų valsčiaus Valakupių užusienyje gyveno 36 žmonės.[5] Tuo metu dabartinės Vaidilutės gatvės vietoje buvo atskira Tartako („lentpjūvės“) gyvenvietė (8 gyv.). 1931 m. Valakampių kaime gyveno 155 žmonės.[6]
Po 1950 m. šiose vietose įrengti Valakampių 1-asis ir 2-asis paplūdimiai. 2018 m. Neryje pradėjo veikti pėsčiųjų keltas „Uperis“ tarp Valakampių ir Verkių parko. Prie 2-ojo paplūdimio 2020 m. atidarytas nudistų paplūdimys.[7]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.74 ir 25.31“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
- ↑ Valakampiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ Jurkštas, Jonas. Valakampiai: [vietovardžio kilmė] // Mūsų kalba. – 1987, Nr. 5, p. 37.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ https://www.tv3.lt/m/amp/naujiena/video/vilniuje-pirmasis-nudistu-papludimys-poilsiautojai-neslepia-dziaugsmo-n1046813
- Valakampiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 665 psl.
- Valakampiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 432
- Valakampiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 23 psl.
- Valakampiai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 142 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- VLKK nutarimas dėl pavadinimo Archyvuota kopija 2010-12-04 iš Wayback Machine projekto.
