Vakarų Frankų karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vakarų frankų karalystė)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
lot. Regnum Francorum Occidentalium
Vakarų Frankų karalystė
Frankų imperijos sub-karalystė

843 m. – 987
Location of
Location of
Vakarų Frankų karalystė (raudona) 843 m.
Sostinė Paryžius
Kalbos Frankų kalba
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Verdeno sutartis 843 m. m.
 - Kapetingų dinastijos atėjimas į valdžią 987 m.

Vakarų Frankų karalystė − istorinė karalystė, viena iš trijų Karolingų Frankų (Romos) imperijos dalių, egzistavusi 843−987 m. Jos teritorijos užėmė imperijos vakarinę dalį, t. y. didžiąją dalį dabartinės Prancūzijos. Kitos Frankų imperiją sudariusios karalystės buvo Rytų Frankų karalystė ir Vidurio Frankų karalystė.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karolis II Plikagalvis (843−877 m.) gavo šią karalystę trims broliams padalinus Frankų imperiją. Po Vidurio Frankų karalystės suirimo 855 m., konkuruodamas su Rytų Frankų imperija, jis siekė įgyti kai kurias sritis rytuose, kas jam pavyko 870 m., užimant dalį Lotaringijos ir Burgundijos. 875 m. jis buvo išrinktas Romos imperatoriumi, tapdamas vieninteliu imperatoriumi iš šios karalystės.

Kadangi Frankų (Romos) imperijos idėja nebuvo prarasta, Vakarų frankų karaliai pripažino Romos imperatoriaus valdžią, o šiais imperatoriais visada tapdavo Rytų Frankų karalystės atstovai. 884 m. vienas iš jų, Karolis III Storasis, pasinaudojęs Karlomano mirtimi užėmė Vakarų frankų sostą, paskutinį kartą politiškai suvienydamas imperiją.

Po jo mirties karalystės istoriją lydėjo kova tarp Karolingų ir Robetinų (Anžu grafų) dinastijų. 888 m. Vakarų frankai išsirinko Robertinų kilmės karalių Odą. Tačiau didikai, remiami Rytų Frankų, iškėlė kitą kandidatą, Karolį III, kuris užėmė sostą 898 m. Nuo 911 m. šis valdė ir Lotaringiją. Po šio mirties vėl valdė Robertinai, kol 936 m. Liudvikas IV Užjūrietis neatkūrė Karolingų valdžios.

Dėl nuolatinių vidaus konfliktų karalystė labai greitai ėmė skaidytis į atskiras feodalines valstybes. Paskutinieji Karolingai valdė tik šiaurės rytines karalystės teritorijas aplink Reimsą. Piečiau jų viešpatavo Robertinai. Mirus paskutiniajam Karolingui Liudvikui V, Prancūzijos karaliumi buvo išrinktas Hiugas Kapetas iš Robertinų, ir taip pradėjo Kapetingų dinastiją.

Feodalinės valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarų Frankų karalystės teritorijos X a. pabaigoje

Dėl nuolatinių pilietinių karų Vakarų Frankų karalystė greitai skaldėsi. X a. pabaigoje karalių tiesiogiai kontroliuojamos valdos teapėmė nedideles išsimėčiusias sritis karalystės šiaurėje. Likusiose dalyse nepriklausomi viešpatavo galingi kunigaikščiai ir grafai. Todėl Vakarų Frankų karalystę sudarė šios feodalinės valstybės:

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūzijos istorija
Galija (Keltai)
Romos imperija
Frankų valstybė (Merovingai)
Frankų imperija (V. Frankai)
Karolingai > Robertinai
Prancūzijos karalystė:
Kapetingai > Valua > Burbonai
Didžioji Prancūzijos revoliucija
Pirmoji Respublika
Pirmoji imperija
Liepos monarchija
Burbonų Restauracija
Antroji Respublika
Antroji imperija
Trečioji Respublika
Viši režimas
Ketvirtoji Respublika
Penktoji Respublika
Istoriniai regionai