Vaistinė česnakūnė
| Alliaria petiolata |
|---|
 Vaistinė česnakūnė (Alliaria petiolata) |
| Mokslinė klasifikacija |
Vaistinė česnakūnė – (lot. Alliaria petiolata, angl. Garlic Mustard, vok. Knoblauchsrauke) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos česnakūnių (Alliaria) genties augalas.
Dvimetis arba daugiametis, 20-100 cm aukščio žolinis augalas, kvepiantis česnaku, ypač patrintas. Stiebas stačias, briaunotas, apatinė dalis apaugusi baltais, ilgais, žemyn palinkusiais plaukeliais, lapuotas. Lapai ploni, pliki, pamatiniai ilgakočiai, inkstiški, karbuoti, stiebiniai gerokai trumpesniais lapkočiais, nelygiai dantyti, trikampiai. Žiedkočiai gana ilgi, laibi. Žiedai stiebo viršūnėje. Taurėlapiai 4, statūs, 2-3 mm ilgio. Vainiklapiai 4, balti, dvigubai ilgesni už taurėlapius, su trumpais nageliais. Vaisius – cilindriška, briaunota, 3-6 cm ilgio ir 2 mm pločio, atsilošusi ankštara. Sąvaros išgaubtos, su gana ryškia vidurine gysla. Pertvara plona, permatoma. Sėklos nedidelės, pailgos, juosvai rusvos, išsidėsčiusios lizde viena eile.
Žydi nuo balandžio iki birželio mėn. Dažna visoje Lietuvoje. Auga lapuočių miškuose, miškų pakelėse ir aikštelėse, krūmuose, upių ir paežerių šlaituose, patvoriuose, šiukšlynuose, žvyrynuose. Lietuvoje beveik nevartojamas, bet Kaukazo gyventojų gana mėgstamas prieskoninis augalas. Vaistinis. Medingas.
Vaistinei žaliavai ruošiami lapai augalams žydint, taip pat visiškai prinokusios sėklos. Lapuose ir sėklose yra eterinio aliejaus, askorbino rūgšties, mineralinių ir kitų medžiagų, sėklose – džiūstančio aliejaus.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 70 psl.
