Vaikšteniai

Koordinatės: 54°28′12″š. pl. 24°45′50″r. ilg. / 54.470°š. pl. 24.764°r. ilg. / 54.470; 24.764 (Vaikšteniai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vaikšteniai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Vaikšteniai
Vaikšteniai
54°28′12″š. pl. 24°45′50″r. ilg. / 54.470°š. pl. 24.764°r. ilg. / 54.470; 24.764 (Vaikšteniai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Trakų rajono savivaldybės vėliava Trakų rajono savivaldybė
Seniūnija Rūdiškių seniūnija
Gyventojų (2011) 21
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Vaikštẽniai
Kilmininkas: Vaikštẽnių
Naudininkas: Vaikštẽniams
Galininkas: Vaikšteniùs
Įnagininkas: Vaikštẽniais
Vietininkas: Vaikštẽniuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Wejksztełańce

Vaikšteniai – gatvinis kaimas Trakų rajono savivaldybėje, 2 km į šiaurės vakarus nuo Klepočių, 7 km į pietvakarius nuo Rūdiškių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įkurtas XVI a. per Valakų reformą. Istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1611 m. Kaimo valdos ribojosi su Klepočių kaimo ir Lieponių dvaro žemėmis, kuriam ir priklausė. Vaikšteniuose gyveno 12 baudžiauninkų ir samdinių šeimų. Per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos karą – nunyko, atkurtas XVIII a. pirmoje pusėje.[2][3]

XVIII a. antroje pusėje priklausė Trakų vaivadijos Valkininkų seniūnijai ir parapijai. Kaimas tuo metu buvo vadinamas Vaikštelėnais.[4] 1910 m. Vaikšteniai priskirti Rūdiškių parapijai.[5]

1923–1939 m. kaimą okupavo lenkai. 1924 m. Lietuvos „Ryto“ švietimo draugija įsteigė lietuvišką mokyklą, kuri 1927 m. spalio mėn. buvo uždaryta.[6]

1950–1958 m. priklausė „Trakų pilies“ kolūkiui. Nuo 1958 m. buvo Trakų miškų ūkio pagalbinė gyvenvietė.[7]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trisdešimt aštuonių sodybų gatvinis kaimas yra architektūros paminklas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.[8] Vertingos 2 paminklinės sodybos, kuriose 4 paminkliniai pastatai:  2 namai, 2 tvartai, be to 7 pavieniai paminkliniai pastatai: 5 pirkios, 1 pirkia su tvartu, 1 svirnas. Pirkios stovi arčiausiai gatvės, dauguma galais į ją, raiškiai dekoruotos[9][10].

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.[11] 1931 m.[12] 1959 m.sur.[13] 1970 m.sur.[13] 1979 m.sur.[14] 1987 m.[15] 1989 m.sur.[16] 2001 m.sur.[17] 2011 m.sur.[18] 2021 m.sur.[19]
242 184 177 142 70 76 69 67 31 21


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vaikštenių kaime gimė Algirdas Kazlauskas, vyresnysis policininkas, 1991 m. liepos 31 d. OMON grupės smogikų nužudytas Medininkų pasienio poste. 2006 m. Vaikštenių kaime 15-ųjų žuvimo metinių išvakarėse Algirdui Kazlauskui atidengtas ąžuolo medžio atminimo kryžius.[20]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Kančienė, Jolita. Vaikšteniai / Jolita Kančienė ir kt. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 4, p. 412.
  3. Šešelgis, Kazys. Vaikšteniai – Iliustr. // Šešelgis, Kazys. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. – Vilnius, 1996. – T. 4: Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai, p. 146–168.
  4. Bieliauskas, Pranas. Valkininkų bažnyčia ir vienuolynas: 1555–1957. – Trakai, 2004. – P. 19, 148,182.
  5. Česnulis, Vytautas. Klemensas Maliukevičius – Trakų dekanas, kunigas, kanauninkas ir visuomenininkas [Vaikšteniai]. // Trakų žemė. – 2008, gruod. 13, p. 4.
  6. Biržiška, Mykolas. Vilniaus Golgota [Vaikštenių mokykla]. – Vilnius, 1992. – P. 367, 430, 494.
  7. Vaikšteniai, Vilnijos Vartai. http://www.vilnijosvartai.lt/locations/listing/?id=449 Archyvuota kopija 2014-08-19 iš Wayback Machine projekto.
  8. „Trisdešimt aštuonių sodybų gatvinis kaimas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-03.
  9. Kančienė, Jolita. Vaikšteniai. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 51-58.
  10. Šešelgis, Kazys. Vaikšteniai – Iliustr. // Šešelgis, Kazys. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. – Vilnius, 1996. – T. 4: Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai, p. 146–168.
  11. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  12. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  13. 13,0 13,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  15. Vaikšteniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 412
  16. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  17. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  20. Mickonytė, Aistė. Kryžius Medininkuose žuvusiam Algirdui Kazlauskui. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2006, rugpj. 5, p. 1,4.