Vahaika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Wahaika

Vahaika, wahaika (maor. wahaika) – maorių tradicinė trumpa (30-50 cm ilgio, iki 10 cm pločio) kaulinė ar medinė plokščioji kuoka, kurios vienas kraštas išlenktas, kitas – įlenktas. Paprastai smūgiuodavo išlenktuoju kraštu.
Kartais vadinta rorehape, akau, meremere.

Žodis maor. wahaika reiškia 'žuvies burna'. Viename krašte kuoka vahaika turi išdrožą, kuri naudojama priešininko ginklui sugriebti. Kirstynėse vahaikomis atlikdavo baksnius ir smūgius briauna.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Wahaika (hand club)“. Collections Online. Museum of New Zealand Te Papa Tongarewa. Nuoroda tikrinta 14 July 2010.