Vaclovas Janavičius
Vaclovas Janavičius (1887 m. gruodžio 3 d. Šventežeris – 1952 m. kovo 9 d. Adelaidė) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1911 m. baigė artilerijos mokslus Vladimiro karo mokykloje Sankt Peterburge. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, du kartus sužeistas, papulkininkis.
1921 m. grįžo į Lietuvą. 1922 m. liepos mėn. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę – Karo mokyklos būrio vadas, dėstė artilerijos kursą. 1922–1924 m. Artilerijos poligono viršininkas, 1924–1927 m. Artilerijos valdybos viršininko padėjėjas (pavaduotojas), 1925 m. pulkininkas. 1927–1932 m. Aukštųjų karininkų kursų lektorius. 1940 m. TSRS okupavus Lietuvą slapstėsi.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. išvyko į Australiją.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1916 m. Rusijos šv. Onos 4 laipsnio ordinas
- 1916 m. Rusijos šv. Onos 3 laipsnio ordinas
- 1916 m. Rusijos šv. Stanislovo 3 laipsnio ordinas
- 1916 m. Rusijos šv. Jurgio 4 laipsnio ordinas
- 1917 m. Rusijos šv. Onos 2 laipsnio ordinas
- 1917 m. Rusijos šv. Stanislovo 2 laipsnio ordinas
- 1920 m. RFTSR Raudonosios vėliavos ordinas
- 1928 m. Nepriklausomybės medalis
- 1932 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
- 1938 m. Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Juozas Jankauskas. Vaclovas Janavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 505 psl.